Nuo seniausių laikų Likėnų kaimo vietovė buvo vadinta Smardone, Likėnais. 1587 minima prie Biržų veikusi gydykla, naudojusi Smardonės versmių mineralinį vandenį. Apylinkių gyventojai nuo seno žinojo šio vandens gydomąjį poveikį, atvykę maudydavosi valstiečių trobose įrengtuose kubiluose.

1816 vandens cheminę sudėtį pirmasis ištyrė fizikochemikas T. von. Grotthussas. 1890 Biržų gydytojo medicinos dr. L. Chodakausko rūpesčiu mineralinis vanduo buvo ištirtas Rygos politechnikos i-o laboratorijoje, o L. Chodakauskas Likėnų dvaro teritorijoje įrengė viešbutį ir gydyklos pastatą – pradėjo veikti kurortas. 1890-91 čia gydėsi 168 ligoniai. 1891 sudegus vonios pastatui, kurorto nebeliko. 1921 dvaras išparceliuotas, 40 ha atiteko Sveikatos departamentui, nuo 1932 – Pabiržės savivaldybei. 20 a. 3 dešimtmetyje nustatyta, kad Smardonės dumblas ir gretimo durpyno durpės tinka gydymui.

1938 pagal architekto P.Viliūno projektą iškilo mūrinis dviejų aukštų pastatas ir birželio 15 dieną kurortas vėl atidaromas. Garsaus agronomo dėka J.Narušo buvo pasodintas 4 ha ploto parkas, kuriame atsiskleidė šaltinių aplinka.

1946 Likėnai gavo miesto tipo gyvenvietės teises. 1955 gydykla (1948-2002 vadinta sanatorija) rekonstruota, pradėjo dirbti ištisus metus. Po karo išplėstas gydomųjų ligų sąrašas. 20a. 7 dešimtmetyje pradėti gręžti arteziniai mineraliniai vandens gręžiniai.

2002 sanatorija pertvarkyta į reabilitacijos ligoninę, gydymas tapo labiau specializuotas. Taikomos šiuolaikinės reabilitacijos metodikos puikiai dera su ilgaamžėmis gydymo tradicijomis.

2010 m. birželio 1 d. Likėnų ligoninė buvo prijungta prie Panavėžio ligoninės ir tapo Panevėžio ligoninės filialas Likėnų reabilitacinė ligoninė.