Likenai

Naujienos

Sveikatos apsaugos ministerijai pateikti siūlymai dėl administracijos ir ūkio padalinių optimizavimo


2018.07.05

 

Ketvirtadienį laikinai einantis Ligoninės direktoriaus pareigas Remigijus Samuolis Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė pasiūlymus dėl įstaigos administracijos ir ūkio padalinių optimizavimo.

„Įvertinus įstaigos veiklos specifiką ir  bendrąsias funkcijas atliekančių padalinių darbo organizavimo ypatumus, organizacinės valdymo struktūros pokyčiais siekiama atsisakyti perteklinių, besidubliuojančių  funkcijų,,  neefektyviai dirbančių skyrių, kuriuos sudaro 1-2 darbuotojai, o  vienas jų – vadovas. Bendrąsias funkcijas atliekančių struktūrinių padalinių veiklos optimizavimu siekiama  žmogiškuosius išteklius  paskirstyti tolygiai, mažinti vadovaujančių darbuotojų skaičių, stiprinti svarbias bendrąsias funkcijas vykdančių padalinių atsakomybę ir kompetenciją, modernizuoti valdymą, didinti veiklos efektyvumą, mažinti valdymo išlaidas.“, - sakė laikinasis Ligoninės vadovas.

 Pokyčiai leistų sumažinti vadovaujančių administracijos ir ūkio padalinių vadovų skaičių. (planuojama atsisakyti 12 bendrąsias funkcijas atliekančių padalinių vedėjų pareigybių), atsisakyti Ligoninei nebūdingų funkcijų, optimizuoti  skyrių veiklą juos apjungiant pagal vykdomų funkcijų pobūdį (vietoje dabar  esančių 10 ūkio skyrių ir tarnybų numatoma sukurti 4 stiprius ir pagal atliekamų funkcijų pobūdį racionaliai, efektyviai veikiančius skyrius).   R. Samuolis pastebėjo, kad dėl planuojamų pokyčių gali būti atleisti 26 darbuotojai. Jiems bus siūlomos šiuo metu laisvos Ligoninėje esančios darbo vietos, atitinkantieji reikalavimus turi teisę dalyvauti konkursuose į naujai steigiamų padalinių vadovų pareigas. „Visiems be išimties naujųjų skyrių vadovams ir direktoriaus pavaduotojui bus taikomi aukščiausi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir bus kreipiamasi į tarnybas dėl jų nepriekaištingos reputacijos įvertinimo“  Dėl Administracijos ir ūkio padalinių optimizavimo  sutaupytas lėšas ketinama panaudoti kreditoriniams įsiskolinimams mažinti ir mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimas didinti.

Planuojamiems pokyčiams pritarimą yra išsisakęs Ligoninės Stebėtojų tarybos pirmininkas, Sveikatos apsaugos ministro patarėjas Igoris Baikovskis. Birželio mėnesio pradžioje laikinasis ligoninės vadovas pasiūlymus dėl Ligoninės  administracijos ir ūkio padalinių optimizavimo išsakė Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai. Ministras pritarė siūlymams mažinti vadovaujančių darbuotojų skaičių ir optimizuoti bendrąsias funkcijas atliekančių skyrių struktūrą.

„Tik pradėjęs laikinai vadovauti ligoninei praėjusių metų gruodžio mėnesį, pažadėjau, kad sieksiu modernaus, racionalaus ir efektyvaus įstaigos valdymo. Esu nuoseklus ir pažadus tęsiu“, - teigė R. Samuolis.

Sveikatos apsaugos ministerijai pateiktiems organizacinės valdymo struktūros pokyčiams liepos 3 d vienbalsiai   pritarė Darbo tarybos funkcijas atliekanti Ligoninės Jungtinė profesinių sąjungų atstovybė.

 

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės inf.

 

 

                    

 

 

 

 

 

                    

 

Birželio mėnesį ligoninės sveikatos priežiūros specialistai gaus padidėjusius atlyginimus


 Panevėžys 2018.05.23

 

Gegužės 23 d. bendrame Ligoninės administracijos ir įstaigoje veikiančios Jungtinės profesinės sąjungos atstovybės įgaliotos atstovės Birutės Paškevičienės pasitarime patvirtinti darbo užmokesčio didinimo ligoninės sveikatos priežiūros specialistams pagrindiniai principai ir priimtas sprendimas, kaip ir kiek  didės atlyginimai konkrečioms įstaigos  sveikatos priežiūros specialistų  grupėms.

Numatyta, kad bendrosios praktikos slaugytojams ir jiems prilygintiems darbuotojams  darbo užmokestis didinamas  vidutiniškai 260 eurų, neatskaičiavus dabdavio ir darbuotojo mokesčių (135,99 eurai „į rankas“).

 Priklausomai nuo dabar gaunamo darbo užmokesčio dydžio, vidutiniškai 260 eurų (neatskaičius darbdavio ir darbuotojo mokesčių) didėja ir gydytojų atlyginimai. „Gydytojams, gaunantiems mažesnį darbo užmokestį,  atlyginimai didės daugiau, o gaunančiųjų 1900 eurų ir didesnį darbo užmokestį algos augs šiek tiek mažiau, nes siekiame laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų  teikti prioritetą mažiausiai uždirbantiems specialistams“,- sakė l. e. direktoriaus pareigas R. Samuolis. Planuojama, kad mažiausią atlyginimą gaunančių gydytojų darbo užmokestis padidės 20 proc.  Laikinasis ligoninės vadovas  pabrėžė, kad didindama darbo užmokestį nurodytomis proporcijomis,  ligoninė  siekia, kad atlyginimai ženkliau  augtų mažiausiai uždirbantiems  sveikatos priežiūros specialistams ir kad gydytojo  ir bendrosios praktikos slaugytojo vidutinio darbo užmokesčio santykis būtų 2:1. „Šiandien šis santykis yra 1:2,4. Tai reiškia, kad vidutinis mūsų  gydytojo darbo užmokestis  šiandien yra lygus 2,4 bendrosios praktikos slaugytojo atlyginimo. Mes  siekiame socialinio teisingumo ir šią disproporciją sumažiname“, - teigė R. Samuolis.

Ligoninės Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės įgaliotoji atstovė B. Paškevičienė pritarė administracijos pasiūlymams dėl darbo užmokesčio didinimo. „Administracijos sprendimas daugiau didinti mažiausiai uždirbančių sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokestį mus tenkina, tikiuosi, kad bendrai dirbsime ir rengdami naują ligoninės darbo užmokesčio tvarką“, - sakė B. Paškevičienė.  R. Samuolis pabrėžė, kad visi papildomai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gauti pinigai  bus naudojami pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nurodytą  paskirtį – sveikatos priežiūros specialistų algoms didinti.

Šiuo metu ligoninėje rengiama 2017 m. birželio 16 d. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. 1 papildomo susitarimo nuostatas atitinkanti darbo  užmokesčio tvarka, kuri įves skaidresnius  darbo užmokesčio skaičiavimo principus, didins darbuotojų motyvaciją ir užtikrins tolygų darbo užmokesčio augimą. Planuojama, kad naujoji darbo užmokesčio tvarka įsigalios 2019 m. pradžioje.

Ligoninė  sveikatos priežiūros specialistams atlyginimus didino 2016 m. ir 2017 m. Šiuo metu ligoninės gydytojų vidutinis atlyginimas siekia 1851 eurą.. (neatskaičius darbuotojo mokesčių) ir yra vienas didžiausių Lietuvoje. Bendrosios praktikos slaugytoju ir jiems prilygintų  sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio vidurkis yra 794 eurai (neatskaičius darbuotojo mokesčių).

Ligoninės darbuotojai darbo užmokesčio didinimo klausimais konsultuojami tel. 2328. L. e. p. direktorius R. Samuolis darbuotojus asmeniniais klausimais priima kiekvieną pirmadienį nuo 15 iki 16 val. Registracija -  tel. 2244.

Ligoninės administracijos inf.

                    

 

„...visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai, saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties...“

(iš Hipokrato priesaikos)

Vida Stapulionienė

( 1936-01-30 - 2018-04-24 )

Nekrologas

Balandžio 27 d. minime Medicinos darbuotojų dieną, balandžio 27 –tąją atsisveikiname su puikia gydytoja, medike Vida Stapulioniene. Ji gimė 1936 m. sausio 30 d. Kupiškio rajone, Biliūnų kaime, ūkininkų šeimoje. 1954 m. mokėsi Panevėžio medicinos felčerių mokykloje. 1956 m. įstojo į Kauno medicinos institutą. Nuo 1962 m. iki pat pensijos dirbo Likėnų sanatorijos gydytoja. 1972 m. jai buvo suteikta gydytojo neurologo aukščiausia kategorija. Gydytoja beveik 30 metų rūpinosi Likėnuose besigydančių pacientų sveikata, buvo savo srities žinovė ir profesionalė, stebinusi savo išmintimi, stropumu, sąžiningumu. Gydytoja dirbo ir su sunkiais ligoniais, jos kasdienybėje buvo pacientai po sunkių traumų, insultų, spinaliniai ligoniai, kuriems negali pasakyti „pavargau“, „neturiu laiko“, „vėliau“, o ligonių buvo daug, dirbo gydytoja Vida kartu su vyru gydytoju Juozapu netausodami savęs, nežiūrėdami į laiką. Po darbo vėl visada kartu ir bėdoje ir kasdieniuose džiaugsmuose, Likėnuose, savo namuose, Biržuose ar Pabiržės bažnytėlėje. Puiki, darni gydytojų šeima, dirbantys iš pašaukimo, ne vienam sugrąžinę viltį, gyvenimo džiaugsmą ir pilnatvę. Vilties maldoje, kai skausmo ir silpnumo bedugnėje matai tikėjimo pilną sveikstančio žmogaus šypsnį- esi, miela gydytoja  gerumo ir meilės šviesa.

Išėjo tyliai, ramiai, taip, kaip ir gyveno. Lemtis išsivedė... Gal ten, kur saulė šviečia, gal ten, kur skausmo, rūpesčių nėra... Gydytojos gyvenimas susilaukia didelės pagarbos ir dėkingumo. Atidavusi save sunkiai mediko profesijai ji atsigulė amžinam poilsiui, nesulaukusi taip trokštamų baltų sodų žydėjimo, tyliai nusinešusi visus gyvenimo planus ir rūpesčius. Esame pažeidžiami ir trapūs po šiuo dangumi. Amžinybė pakviečia mus visus. Tik lieka nuveikti darbai, gražūs prisiminimai, nuotraukos. „Tarp mūsų gyvena pabaiga, ji visur atseka, – nesvarbu, kur nukeliautume, ji išnyra taip netikėtai, ir niekad negali žinoti, iš kurios pusės ji tave užpuls, nespėji nė jos pavidalo įžvelgti, neišmanai, kaip su ja kovoti“ (Vincas Mykolaitis-Putinas).

Užjaučiame sunkią nelaimę išgyvenančius artimuosius, į amžinojo poilsio vietą velionę išlydėsime iš Biržų A.Jankausko ritualinių paslaugų įmonės į Pabiržės kapines penktadienį, balandžio 27 d. 13.30 val. ( Šv. Mišios Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčioje. 12 val. )

 

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės darbuotojų kolektyvas

 

 

                    

 

Ligoninės vadovai ministerijai pristatė 2017 metų veiklos ataskaitą

 

Panevėžys 2018.04.25

Antradienį l. e. ligoninės direktoriaus pareigas Chirurgijos klinikos vedėjas Remigijus Samuolis Sveikatos apsaugos ministerijoje pristatė ligoninės 2017 m. veiklos ataskaitą. R. Samuolis pažymėjo, kad įstaiga įvykdė jai numatytus kiekybinius ir kokybinius rodiklius. Ligoninė 2017 m. baigė teigiamu finansiniu rezultatu, turėdama 845 tūkst. eurų pliusą. Daug dėmesio buvo skirta finansų bei skolų valdymui ir tai jau duoda teigiamus rezultatus: pastebima įsiskolinimų tiekėjams mažėjimo tendencija.

Ligoninė minima tarp lyderių vertinant medicinos darbuotojų atlyginimus. Vidutinis gydytojo darbo užmokestis vienam etatui siekia 1900 eurų (neatskaičius mokesčių) ir yra bene didžiausias Lietuvoje, lyginant su kitų sveikatos priežiūros įstaigų medikų atlyginimais. Bendrosios praktikos slaugytojų vidutinis darbo užmokestis (etatui) 2017 m. siekė 814 eurų (neatskaičius mokesčių), kas taip pat yra aukščiau už Lietuvos vidurkį. Planuojama, kad medicinos darbuotojų atlyginimai didės šių metų gegužės mėnesį.

Laikinasis vadovas pristatė ligoninėje ir jos padaliniuose teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų spektrą, jų pokyčių tendencijas, klasterių veiklą, apžvelgė įstaigos vykdomus investicinius projektus, didžiausią dėmesį sutelkdamas į Likėnų reabilitacijos ligoninės projektą, dėl kurio tolesnio finansavimo dar vyksta diskusijos. R. Samuolis pažymėjo, kad Likėnų reabilitacijos ligoninės maisto bloko ir purvo gydyklos rekonstrukcija yra svarbi siekiant užtikrinti visavertį kokybišką reabilitacijos paslaugų tiekimą.

Ligoninės stebėtojų tarybos pirmininkas, Sveikatos apsaugos ministerijos  projektų ir procesų valdymo patarėjas Igoris Baikovskis pažymėjo, kad Stebėtojų taryba ligoninės  2017 m. veiklos ataskaitai pritarė bei padėkojo ligoninės laikinajam vadovui už pastangas stabilizuojant įstaigos finansų valdymą bei užtikrinant ligoninės veiklos organizavimo stabilumą.

Su Ligoninės 2017 m.  veiklos ataskaita galite susipažinti ligoninės interneto puslapyje, artimiausiu metu jis bus pristatytas Gydymo tarybai ir Slaugos tarybai.

 

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės inf.

 

 

 

                    

 

 Renginys, skiras Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-osioms metinėms ir Medicinos darbuotojų dienai paminėti.

 

Panevėžys 2018.04.25

Š. m. balandžio mėn. 27 d. (penktadienį) VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės aktų salėje vyks renginys, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100 - osioms metinėms ir Medicinos darbuotojų dienai paminėti. Renginyje dalyvauti pakviesti LR Seimo nariai, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių vadovai, Panevėžio TLK, kitų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, Respublikinėje Panevėžio ligoninėje daug metų dirbę medikai, šiuo metu esantys pensijoje, ligoninės darbuotojai.

Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas skaitys pranešimą tema „Vasario 16 - oji ir Panevėžio medikai“. Renginio metu bus pagerbti ligoninės medikai, kurie 2017 m. pasiekė puikių darbo rezultatų.

Pasibaigus renginiui visus jo dalyvius organizatoriai pakvies nuoširdžiam pabendravimui prie puodelio kavos. Maloniai kviečiame atvykti. Renginio pradžia - 15.00 val.

 Ligoninės administracija

 

 

                    

 

 

 

                    

 

 

                    

 

Mineralinis vanduo "Likėnai"

Likėnai 2018.01.10

Likėnų mineralinio vandens biuvetė ir vėl laukia lankytojų.

DARBO LAIKAS:

Pirmadienis 12:00-15:00

Antradienis  10:00-14:00

Trečiadienis  10:00-15:00

Ketvirtadienis 10:00-14:00

Penktadienis 10:00-15:00

Šeštadienį ir sekmadienį NEDIRBAME

 

 

 

                    

 

Atnaujinamas mineralinio vandens naudojimas

 

Likėnai 2018.01.03

Nuo šių metų gautas naujas Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos LEIDIMAS (Nr. PV-17-60) naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes.

 

                    

 

 

Advento popietė biuvetėje

 

Likėnai 2017.12.20

Didžiųjų švenčių belaukiant, poezijos klubas „Svajoklis“  suorganizavo jaukų renginį Likėnų mineralinio vandens biuvetėje.

Renginys buvo skirtas ligoninės pacientams, esamiems ir buvusiems įstaigos darbuotojams. Klubo „Svajoklis“ prezidentas Egidijus Saldys pasveikino  visus susirinkusius bei džiaugėsi, kad klubas šias metais švenčia savo 25-metį. Smagu, jog per nemažą laikotarpį susivienijo gausus būrys poeziją kuriančių ir mylinčių bendraminčių. Kartu su E.Saldžiu į renginį atvyko bei savo eiles skaitė poetė Gunda Jagminienė, o ponia  Aldona Lavickienė mūsų įstaigos bibliotiekai padovanojo du savo poezijos romanus. Vakaronė neapsėjo ir be melodingų romansų, kuriuos susirinkusiems atliko Skapiškio moterų ansamblis „Gija“.

Išklausę nuoširdžių ir atvirų eilių bei išgirdę jausmingas melodijas žmonės buvo sujaudinti, dažnas ir ašarą nubraukė. Šilta ir atvira vakaronė privertė susimąstyti, įsigilinti į savo mintis. Džiaugiamės šiuo renginiu bei tariame didelį ačiū organizatoriams!

 

 

 

 

                    

 

 

Šventų Kalėdų ir Naujųjų belaukiant

Likėnų reabilitacijos ligoninės gyvenamasis korpusas belaukiant Šventų Kalėdų ir Naujųjų metų yra papuoštas autoriniais Irmos Tamašauskienės darbais. Tai mūsų ligoninės kolektyvo narys, turintis menišką gyslelė ir džiūginantis savo darbais tiek ligoninės pacientus, tiek lankytojus ir darbuotojus.

 

 

 

 

                    

 

Koncertas „Baltos Šventųjų Kalėdų natos“

(papildyta vaizdo reportažu)

 

Likėnai 2017.12.19

Šių metų gruodžio 14 dieną Biržų miesto Vlado Jakubėno muzikos mokyklos mokiniai ir jų mokytojai padovanojo savo koncertą Likėnų reabilitacijos ligoninės pacientams, darbuotojams, Pabiržės miestelio gyventojams. Tai jauniausiųjų  mokyklos atlikėjų koncertas, gražiu pavadinimu „Baltos Šventųjų Kalėdų natos“ . Visiems susirinkusiems jaunieji atlikėjai atliko šventinius muzikos kūrinius.

Koncertas vyko gražiai papuoštoje Likėnų mineralinio vandens biuvetėje „Vilties angelas“.

 

 

 

 

 

 

 

 

                   

 

 

Laikinasis ligoninės vadovas pristatė įstaigos veiklos prioritetus

 

Panevėžys 2017.12.13 

Šią savaitę vykusiame VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės padalinių vadovų pasitarime laikinai direktoriaus pareigas einantis Chirurgijos klinikos vedėjas Remigijus Samuolis darbuotojams pristatė pagrindinius įstaigos veiklos prioritetus, įvardijo esmines problemas ir pasiūlė jų sprendimo būdus.

R. Samuolis pažymėjo, kad įstaiga šiuo metu susiduria su iššūkiais, kurių įvardijimas ir neatidėliotinas sprendimų priėmimas keičiant situaciją yra būtinas. „Turime susitelkti ir imtis darbo, kad pagerėtų ligoninės finansinė situacija, kad būtų atkurtas visuomenės ir institucijų pasitikėjimas įstaigos vadovybe, kad ligoninės veikla taptų skaidresnė, o priimami sprendimai nekeltų klausimų nei dėl teisėtumo, nei dėl teisingumo“, - sakė laikinasis vadovas.

Pasitarime buvo diskutuota apie galimybes įstaigai uždirbti papildomų pajamų ilgalaikėje perspektyvoje ir priemones, padėsiančias užtikrinti racionalų lėšų panaudojimą. R. Samuolis akcentavo, kad būtina profesionaliai bei atsakingai įvertinti kiekvieno pirkinio ar paslaugos įsigijimo poreikį, atsakingai naudoti darbo užmokesčio fondo lėšas.

„Turime būti garsūs ne korupcinių apraiškų gausa, o savo profesionaliais specialistais, jų atliekamais darbais, socialiai atsakingu požiūriu į darbuotojus, atviri inovacijoms. Eisime evoliucijos keliu. Visi dirbsime, kad pasiektume laukiamų rezultatų“, - pabrėžė laikinasis ligoninės vadovas.

Pasitarime buvo aptarti ir administracijos darbo organizavimo klausimai. R. Samuolis pasiūlė pasitarimus, kuriuose būtų aptariama įstaigos padalinių veikla, rengti kas savaitę. Laikinasis vadovas pasidžiaugė, kad ligoninė tampa vis atviresnė besidomintiems jos veikla, jos teikiamomis paslaugomis. Nuo šiol daugiau apie ligoninę, čia dirbančius medikus, jų teikiamas paslaugas galima sužinoti ne tik internetiniame ligoninės puslapyje, bet ir socialiniame tinkle „Facebook“.

R. Samuolis laikinai eiti VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigas Sveikatos apsaugos ministro įsakymu paskirtas nuo šių metų gruodžio 1 - osios dienos. Jis įstaigai vadovaus iki įsigalios Kauno apygardos teismo nutartis dėl ligoninės direktoriaus Ivano Dorašo nušalinimo nuo darbo.

 

 

 

                   

 

 

Laikinuoju Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriumi paskirtas Chirurgijos klinikos vedėjas Remigijus Samuolis

 


Panevėžys, Likėnai 2017.12.08

 

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministras įsakymu nuo 2017 m. gruodžio mėn. 01 d. laikinuoju VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriumi paskyrė Chirurgijos klinikos vedėją gydytoją chirurgą Remigijų Samuolį. Jis direktoriaus pareigas eis iki įsiteisės Kauno Apygardos teismo nutartis dėl ligoninės direktoriaus Ivano Dorošo nušalinimo nuo pareigų.

Ilgametis ligoninės gydytojas ir Chirurgijos klinikos vedėjas R. Samuolis kolegų ir pacientų yra gerbiamas už aukštą kompetenciją, profesinį meistriškumą, aukštą moralę, pagarbą kiekvienam pacientui. 2011 metais R. Samuolis buvo išrinktas Metų panevėžiečiu.

Šių metų gruodžio 8 dieną laikinasis įstaigos vadovas Remigijus Samuolis kartu su ligoninės direktoriaus pavaduotoju medicinos reikalams Mindaugu Vaitkumi  aplankė  Likėnų reabilitacijos ligoninę, kur susitiko su  Sveikatos apsaugos ministerijos Turto valdymo ir ūkio skyriaus patarėju Valdu Atkočiūnu ir Likėnų reabilitacijos ligoninės administracijos darbuotojais.

Susitikimo metu, ministerijos atstovas buvo supažindintas su Likėnų reabilitacijos ligoninės veikla, parodyti esantys ligoninės pastatai, jų būklė ir panaudojimas. Susitikime su administracijos darbuotojais buvo aptarti neatidėliotini darbiniai klausimai.

 

 

Nuotraukoje iš dešinės: VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Vaitkus, Likėnų reabilitacijos ligoninės ūkio skyriaus vedėjas Vladas Kapitanskis, SAM atstovas Valdas Atkočiūnas, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės l.e.p. direktorius Remigijus Samuolis, Likėnų reabilitacijos ligoninės administratorė, gydytoja reabilitologė Edita Garnytė.

 

                   

 

 

SAM vadovų vizitas Likėnuose

Likėnai 2017-05-30

Šių metų gegužės 30 dieną Likėnų reabilitacijos ligoninę aplankė Sveikatos apsaugos  viceministrė Gintarė Šakalytė ir ministro patarėjas Darius Kazlauskas. Susitikime dalyvavo Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinos reikalams Mindaugas Vaitkus, diagnostikos ir gydymo klinikos vedėja Ramunė Paliokaitė ir Likėnų reabilitacijos ligoninės gydytoja reabilitologė Dalė Vileikienė.

Vizito metu svečiai buvo supažindinti su ligoninės veikla bei I-ojo gydomojo korpuso (pastatytas 1938 m.) renovacijos eiga.


 

                   

 

                   

 

 

 

Panevėžio regiono plėtros posėdis

 

2017 m. balandžio 03 d. Likėnų reabilitacijos ligoninės parke esančioje mineralinio vandens biuvetėje „Vilties angelas“ vyko Panevėžio regiono plėtros tarybos posėdis.

Apie posėdį GNTV video reportaže.

Peržiūrai spausti čia

 

 

                   

 

 

 

Likėnuose vykusiame susitikime aptarti kurorto planai ( papildyta video reportažu)

 

Likėnai 2017-03-02

 

Vakar Likėnų biuvetėje „Vilties angelas“ įvyko Biržų rajono savivaldybės darbo grupės Likėnų kurortinės vietovės statusui gauti ir Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovų susitikimas.

Biržų rajono savivaldybės darbo grupės nariai: mero pavaduotoja Irutė Varzienė, tarybos nariai Adolfas Rinkūnas, Sigutis Štrėmas, Dalius Drevinskas, Vilius Trečiokas, Arūnas Anskinas ir Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė susitiko su Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriumi Ivanu Dorošu, ligoninės kanceliarijos vedėja Rasa Šošič, viešųjų ryšių specialistu Vytautu Riaubiškiu ir Likėnų reabilitacijos ligoninės administratorė, gydytoja Edita Garnytė. Susitikime taip pat dalyvavo Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius I. Dorošas džiaugėsi galimybe priimti Biržų rajono savivaldybės tarybos narius Likėnų biuvetėje.

Kadangi šis ligoninės vadovų ir Biržų rajono savivaldybės darbo grupės narių susitikimas buvo pirmasis, buvo išklausyti tarybos narių nuveikti darbai, pristatytas darbo grupės sudarytas kurortinės teritorijos statuso suteikimo veiksmų planas iki 2020 metų. Direktorius Ivanas Dorošas paminėjo apie situaciją dėl gydomųjų durpių įsigijimo. Buvo priimti sprendimai kreiptis pagalbos į Panevėžio apskrities regiono plėtros tarybą pakviečiant dalyvauti visus šio regiono išrinktus LR Seimo narius, bei organizuoti darbo grupės ir Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovų susitikimus bent vieną kartą per ketvirtį.

Primename, kad 2001 m. balandžio 26 d. priimto Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. IX-299 redakcijoje Likėnų kaip kurorto nebeliko, o yra įvardijami tik keturi kurortai turintys kurorto statusą: Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga. 2002 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendras planas, kur numatoma plėsti kurortinių vietovių tinklą, įtraukiant į jį vietoves turinčias šiam tikslui didelį gamtinių kurortinių išteklių potencialą: Anykščius, Aukštadvarį, Juodkrantę, Likėnus, Salantus, Smalininkus, Zarasus.

2017 m. kovo 1 d. laikotarpiui Likėnai šio statuso dar neturi.

GNTV televizijos reportažas apie įvykusį susitikimą

 

 

                   

 

Graži kasmetinė tradicija

 

 

Likėnai 2016-12-22

 

Pabiržės pagrindinės mokyklos mokiniai kartu su savo mokytoja Egle Jažauskiene tradiciškai aplankė Likėnų reabilitacijos ligoninės pacientus ir darbuotojus.

Tai tapo gražia tradicija prieš didžiasiąs metų šventes mokiniams aplankyti besigydančius ir sveikstančius ligonius, kurie šventes pasitinka gydymo įstaigoje. Nebuvo nė vieno ligonio, kuris nepasidžiaugtų netikėtu mokinių apsilankymu, juolab, kad mokiniai atvyko su savo pačių paruoštomis dovanomis. Rankų darbo atvirukai su palinkėjimais ir gardūs sausainiai su kūčiukais buvo padovanoti kiekvienam pacientui ir sutiktam ligoninės darbuotojui. Šventiniai eilėraščių posmai ne vienam išspaudė ašarą ir sveikstantiems po sunkių ligų suteikė viltį vėl vaikščioti, vėl gyventi įprastą gyvenimą.

Pirmą kartą šioje gražioje akcijoje dėl savo ligos negalėjo dalyvauti Pabiržės parapijos klebonas Vytautas Dagelis, tačiau jis visa širdimi buvo kartu su visais. Mokiniams lankyti ligonius padėjo tikybos mokytoja Eglė Jažauskaitė ir Likėnų reabilitacijos ligoninės bibliotekos vedėja Rita Venskūnienė. Šią gražią akciją palaikė ir visapusiškai rėmė Pabiržės mokyklos direktorius Vytautas Armalas.

 

 

                   

 

Adventinė paroda Biuvetėje (papildyta video reportažu)

 

 

Likėnai 2016-12-09

Šių metų gruodžio 8 dieną mineralinio vandens biuvetėje „Vilties angelas“ vyko Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos dailės skyriaus mokinių, keramikos  darbų parodos atidarymas.  Pasak vienos iš parodos iniciatorių, mokytojos Gražinos Visockienės, tai mokinių darbai kurie yra užėmę įvairias prizines vietas respublikiniuose konkursuose.

Parodos atidaryme lankėsi Vlado Jakubėno muzikos mokyklos vadovai, Likėnų reabilitacijos ligoninės darbuotojai, adminstracijos atstovai, ligoninės pacientai, Pabiržės miestelio gyventojai, žurnalistai. Daug gražių žodžių buvo pasakyta apie mokytojos Gražinos Visockienės vykdomą veiklą. Visi liko sužavėti originaliais kalėdinės eglutės žaisliukais, kurie pagaminti naudojant „Paper machie“ gamybos būdą.

Paroda vyks iki 2017 metų sausio 15 dienos.  

Kviečiame apsilankyti

 

 

 Balticum Biržų žinių parengtą video reportažą galite peržiūrėti paspaudę čia:

 

                   

 

 

Vilties Angelo" šventė Likėnuose (papildyta video reportažu)

 

2016.09.26

Rugsėjo 24 dieną Respublikinės Panevėžio ligoninės filiale Likėnų reabilitacijos ligoninės parke trečią kartą vyko jau tradicine tapusi „Vilties Angelo“ šventė. Šių metų renginys buvo skirtas Teodorui Grotusui atminti - šis šiaurės Lietuvoje gyvenęs mokslininkas pirmasis 1816 metais ištyrė šalia dabartinių Likėnų tekančio Smardonės upelio vandenį ir nustatė, kad jis turi gydomųjų savybių. Taip pat šių metų „Vilties Angelo“ šventę siejome ir su rekonstruotos biuvetės Likėnų parke 3 - jų metų sukaktimi, ją skyrėme ir artėjančiai pagyvenusių žmonių dienai (spalio 01 d.), Likėnų reabilitacijos ligoninės veiklos, meno, kultūros sklaidai Biržų krašte bei maloniam pabendravimui. 

Šventės metu gydytojas Gintautas Laurinavičius visuomenei pristatė naują savo knygą „Gydantis vanduo“. Joje autorius rašo apie vandens naudą, jo reikalingumą žmogui, pateikia įdomių detalių ir faktų apie vandenį. Knygoje nemažai vietos yra skirta ir Smardonės upelio vandeniui. G. Laurinavičius padovanojo leidinį Likėnų ligoninei - šią knygą bus galima rasti biuvetėje ir susipažinti su autoriaus išdėstytomis mintimis.Šventėje taip pat dalyvavo UAB „Burbuliukas ir Ko“ direktorius Vytautas Kriovė. Svečias ne tik sveikino šventės dalyvius, bet ir trumpai papasakojo apie tai, kodėl ir kaip  jo vadovaujama bendrovė sprendžia vandens jonizacijos klausimus. V. Kriovė padovanojo Likėnų reabilitacijos ligoninei vandens jonizavimo aparatą, kuris bus pastatytas parke esančioje biuvetėje - kiekvienas, apsilankęs joje, turės galimybę paskanauti ne tik iš daugiau nei 400 m. trykštančio natūralaus mineralinio vandens, bet ir paragauti jonizuoto vandens.„Vilties Angelo“ šventės dalyvių atvyko pasveikinti ir Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Audrius Mukas, kuris pasidžiaugė tampriu Respublikinės Panevėžio ligoninės ir Biržų rajono savivaldybės bendradarbiavimu, Biržų krašte ligoninės organizuojamais renginiais, palinkėjo, kad ši graži iniciatyva nenutrūktų ir padovanojo Angelą, linkėdamas, kad jis saugotų mus visus ir padėtų gyvenimo keliuose.

Pasibaigus pranešimams ir sveikinimo kalboms, prasidėjo meninė šventinės programos dalis - puikų koncertą susirinkusiems surengė Biržų folkloro ansamblis „Siaudela“ (vadovė Jūratė Garnelienė). Šventinę programą užbaigė Jonavos savivaldybės teatras, kuris parodė žiūrovams spektaklį „Išvarytieji“, pastatytą pagal Romualdo Granausko knygą (režisierius Jonas Andriulevičius). Biuvetėje visą dieną veikė Respublikinės Panevėžio ligoninės darbuotojų meno dirbinių ant šilko paroda., renginį filmavo BTV laida „Sveikatos kodas“ ir Panevėžio GNTV.

Šventė baigėsi, koncerto dalyviai pradėjo krauti savo rekvizitą, tik žmonės neskubėjo skirstytis - kas liko pasėdėti ant suolų po ąžuolais, kas, nutilus šventės šurmuliui, parke esančiame tvenkinyje lęsino įsidrąsinusias antis, kurios vis arčiau ir arčiau priplaukdavo prie žmonių,  dar kiti šnekučiuodamiesi vaikštinėjo po parką. Buvo taip gera - nebėga žmonės namo, patiko jiems čia, o jei patiko, reiškia ateis ir vėl. Matyt, reikia žmogui tokių susitikimų, tokio pabuvimo kartu šio nuostabaus parko erdvėje. Galime tvirtai pažadėti - tokių ir panašių edukacinių - kultūrinių susitikimų dar bus, ir ne vienas. 

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės informacija

  GNTV parengtą video reportažą galite peržiūrėti paspaudę čia

 

 


 

 

                   

 

Respublikinės Panevėžio ligoninės stebėtojų taryba susirinko Likėnuose 

 

Likėnai 2016.09.01

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus Ivano Dorošo kvietimu šių metų paskutinę vasaros dieną, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės stebėtojų tarybos nariai: LR Sveikatos apsaugos ministro patarėja Janina Kumpienė, LR Sveikatos apsaugos Sveikatos draudimo skyriaus vedėja Laima Vaičiulienė, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys Vidmantas Baltramiejūnas ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovė Gražina Rudienė atvyko į Likėnus.  

Prieš susirinkimą stebėtojų tarybos nariams buvo padaryta trumpa ekskursija, apžiūrint ligoninei priklausančius statinius. Ekonomikos ir strateginio valdymo skyriaus vedėja Iveta Miklyčienė pristatė Likėnų reabilitacijos ligoninės 2014-2015 metų statistinius duomenis ir esamų pastatų planuojamą perspektyvinį panaudojimą.

Po įvykusio pranešimo ir diskusijų stebėtojų tarybos nariai vienbalsiai pritarė direktoriaus Ivano Dorošo pateiktam Likėnų reabilitacijos ligoninės vystymo planui.

Susirinkimas vyko 2013 metais renovuotoje „Likėnų“ mineralinio vandens biuvetėje „Vilties angelas“.

 

                   

 

 Respublikinėje Panevėžio ligoninėje didėja darbuotojų atlyginimai


2016.08.03

Sveikatos apsaugos ministerijai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo skyrus lėšų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų atlyginimams didinti, nuo šių metų liepos 1-osios kilo ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir kitų darbuotojų darbo užmokestis.

„Ministerijos rekomendacijose pabrėžta, kad vidutinis darbo užmokestis turi būti keliamas visiems ligoninės darbuotojams.  Džiaugiuosi, kad administracijos, ligoninės Gydymo tarybos, profesinių sąjungų bendru sutarimu nuspręsta didžiąją gautų  lėšų dalį skirti bendrosios praktikos slaugytojų  ir jiems prilygintų specialistų darbo užmokesčiui didinti. Bendrosios praktikos slaugytojai dirba labai sunkiai ir daug, o atlygis už jų triūsą ne visada adekvatus“,- sakė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas.

Nuo liepos 1-osios  bendrosios praktikos slaugytojų ir jiems prilygintų specialistų darbo užmokestis  padidėjo vidutiniškai  100 eurų, gydytojų – 80 eurų, kitiems ligoninės darbuotojams algos kilo  nuo 70 iki 30 eurų. (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių).

„Beveik 600 ligoninės darbuotojų – valytojų, lauko darbininkų, maisto išdavėjų – dirbo už minimalų atlygį. Nuo liepos 1-osios ligoninėje nebeliko dirbančiųjų už minimalią algą, nes šiek tiek padidėjo ir šios kategorijos darbuotojų darbo užmokestis. Visi sąžiningai dirbantys verti pagarbos ir aukščiausio atlygio, tačiau galimybės šiandien yra tokios, kokios yra. “,- teigė I. Dorošas.

Direktorius pažymėjo, kad darbo užmokesčio augimas didina ligoninės kaip darbdavio patrauklumą darbo rinkoje.

Šiuo metu Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirba apie 2040 darbuotojų.

 

Respublikinės Panevėžio ligoninės informacija

 

                   

 

 

Renginys, skirtas Valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti

 

2016 liepos 15 d.

Kiek apniukusią liepos 14 dienos popietę į Likėnų reabilitacijos ligoninės parką rinkosi žmonės. Neilgai trukus visi prie parko centre esančio tvenkinio įrenti suoliukai jau buvo užimti žmonių - reabilitacijos ligoninės pacientų, Pabiržės, Likėnų, Biržų gyventojų, Respublikinės Panevėžio ligoninės ir Likėnų reabilitacijos ligoninės darbuotojų. Žinia - tuoj prasidės renginys, skirtas Valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti. Šventę savo dalyvavimu pagerbė Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas, vicemerė Irutė Varzienė, Biržų savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža, švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Jocius, Pabiržės Švenčiausios Trejybės parapijos klebonas Vytautas Dagelis, Pabiržės seniūnijos seniūnė Vita Zurbaitė.

Šventė prasidėjo pakiliai - visi jos dalyviai sugiedojo Lietuvos valstybės himną, paskutinius jo žodžius palydėdami plojimais. Įžangine kalba renginį pradėjo Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas, kuris sveikino susirinkusius šios iškilios ir labai reikšmingos šventės proga, linkėjo visiems sveikatos, stiprybės, vienybės bei nuolatinių ambicijų ir susitelkimo stiprinant, puoselėjant ir ginant mūsų valstybę.

Nuoširdžius sveikinimo žodžius išsakė Biržų rajono savivaldybės meras, vicemerė, kurie pasidžiaugė ne tik tuo, kad nepamirštamos valstybės šventės, bet ir dėkojo Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriui už nuolatinį rūpestį Likėnų kraštu. „Ačiū, kad organizuojate šventes, kad rūpinatės mūsų krašto žmonėmis, mes visada sveikinome ir sveikinsime tokias ir panašias iniciatyvas ir kiek galėdami prisidėsime prie jūsų organizuojamų renginių“, -  sakė Biržų meras V. Valkiūnas, įtekdamas Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriui I. Dorošui didžiulį tortą ir šalikėlį su Biržų krašto istorinėmis regalijomis.

„Valstybė  nėra kažkas tokio neapčiuopiamo ar esančio šalia mūsų. Valstybė - tai mes, todėl privalome ją gerbti, ja rūpintis, dėl jos stengtis“, - susirinkusiems kalbėjo Pabiržės Švenčiausios Trejybės parapijos klebonas Vytautas Dagelis.

Pasibaigus sveikinimo kalboms, šventės dalyviams koncertavo Rokiškio rajono Skemų socialinės globos namų estrados studijos grupė „Mes norime dainuoti“ (vadovas Ričardas Balčiūnas), o Likėnų parke esančioje biuvetėje veikė Skemų socialinės globos namų gyventojų darbų paroda - pardavimas(dailės galerijos vadovė Irutė Balčiūnienė), sukėlęs tarp šios šventės dalyvių didžiulį susidomėjimą - ne vienas grįžo namo nešinas šioje parodoje įsigytu kūriniu.

Renginys pavyko. Net ir smulkus lietutis, pradėjęs krapnoti antroje koncerto dalyje, žiūrovų neišvaikė - visi, kas išskleidę skėčius, kas pasislėpę po parko ąžuolais, o kas tiesiog likdami sėdėti savo vietose, sulaukė jiems patikusio renginio pabaigos.

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės informacija

  Balticum televizijos Biržų žiniose savo mintimis dalinosi, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas.

Reportažą galite matyti SPAUSDAMI ČIA

 

                   

 

Parama iš Vokietijos

 

Likėnai, 2016 birželio 8 d.

2015 metų rugsėjo mėnesį, kuomet Regensburgo (Vokietija) Raudonojo kryžiaus organizacijos atstovai apsilankė Panevėžyje ir dovanojo Panevėžio krašto žmonėms 50 tonų labdaros, tarp Panevėžio miesto savivaldybės ir Regensburgo Raudonojo kryžiaus organizacijos buvo aptartas ir teisiškai įformintas tęstinis projektas dėl tolesnio bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo.

2016 metų gegužės mėnesį šio tęstinio projekto pagrindu  Panevėžį vėl pasiekė vokiečių siuntinys - 8 tonos paramos (lovos, čiužiniai, spintelės ir kiti ligonių gydymui ir priežiūrai reikalingi daiktai), kuriuos gavo Respublikinė Panevėžio ligoninė. Dalis krovinio, tai yra daugiafuncinės lovos su čiužiniais (16 vienetų) buvo paskirtos Likėnų reabilitacijos ligoninei.

Esame dėkingi Regensburgo Raudonojo kryžiaus organizacijai už paramą ir Panevėžio miesto savivaldybei už rūpestį ir pagalbą Respublikinei Panevėžio ligoninei, o, tuo pačiu, ir Panevėžio krašto žmonėmis.

 

 

                   

 

Koncertas Dainuojantis pavasaris Pabiržėje

 

Likėnai, 2016 gegužės 24 d. 

Saulėtą gegužės 20 dienos popietę į Likėnų reabilitacijos ligoninės  parką sugužėjo Biržų rajono mokyklų jaunieji dainininkai. Čia, ant vandens lelijomis pražydusios estrados,  vyko antrasis „Dainuojančio pavasario” koncertas. Tai - Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos inicijuotas renginys, skatinantis kultūrinį bendradarbiavimą tarp Biržų rajono ugdymo įstaigų. Po pernai vykusio koncerto Vabalninke, pasitarus su idėjos autore Dalia Baltrušaitiene  ir muzikos mokytoja Jolanta Stasiūniene,  buvo nuspręsta, kad „Dainuojantis pavasaris“ keliaus po rajono mokyklas. Šiais metais renginio organizatoriais tapo  Pabiržės pagrindinės mokyklos bendruomenė. 

Šventės dalyvius ir žiūrovus pasveikino Pabiržės pagrindinės mokyklos direktorius Vytautas Armalas. Gražių sveikinimo žodžių nepagailėjo į renginį atvykę svečiai. Taip pat šiltų ir nuoširdžių palinkėjimų  išgirdome iš  „Dainuojančio pavasario“ sumanytojos Dalios Baltrušaitienės lūpų.

Koncerte dainavo Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos, Germaniškio daugiafunkcio centro,  „Atžalyno“, „Aušros“, Kaštonų,  Papilio,  Medeikių,  Pabiržės,  Kratiškių  bei Pačeriaukštės Petro  Poškaus  pagrindinių mokyklų dainavimo būrelių jaunieji dainininkai. Solistai, duetai, ansambliai bei jungtinis choras atliko net dvidešimt aštuonias įvairių stilių dainas.  Juos renginiui paruošė mokyklų muzikos mokytojos – Jolanta Stasiūnienė, Rima Užtupienė, Rasa Stanulevičienė, Loreta Svirskienė, Vigilija Macienė, Alma Bedalienė, Jolanta Vasiliūnienė.

Koncerto dalyviai organizatorių buvo apdovanoti saldžiais prizais, mokytojoms įteiktos padėkos už kolektyvų paruošimą ir aktyvų bendradarbiavimą.

Finalinę koncerto dainą „Nupiešiu Lietuvą“, atliko visų dalyvių „Jungtinis choras“. video čia:

 

 

                   

 

 

Premjeras A. Butkevičius: nuo liepos didės gydytojų ir slaugos darbuotojų atlyginimai


Vilnius   2016-05-19

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kartu su sveikatos apsaugos ministru Juru Požela surengė spaudos konferenciją dėl galimybių didinti atlyginimus gydytojams ir slaugos darbuotojams.

„Krizės laikotarpiu gydytojų ir slaugytojų atlyginimai ne tik nusustojo augę, bet ir buvo sumažinti. Į valdžią atėjus konservatoriams ir liberalams medikų algos sumažėjo labai reikšmingai, pavyzdžiui, gydytojų vidutinė alga 2008 m. gruodį buvo 1075 eurai, o vėliau sumažinta iki 970 eurų; slaugytojų vidutinė alga buvo 641 euras, o 2011 m. sumažinta iki 622 eurų“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Kaip pažymėjo premjeras, esant tokiam žemam pradiniam taškui, per trejus su puse metų 16-oji Vyriausybė sugebėjo surasti pinigų, kad atlyginimai vėl pakiltų ir bent priartėtų prie iki krizinio lygio. Gydytojų vidutinė alga 2015 metų gruodį siekė 1061 eurą, o slaugytojų 735 eurus. Nuo šių metų sausio atlyginimai slaugytojams dar buvo padidinti, ir, lyginant su praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu, alga asmeniui šiemet pirmąjį ketvirtį vidutiniškai didėjo 47 eurais.

„Suprantame, kokios svarbios bet kuriam žmogui yra sveikatos apsaugos paslaugos – ir gydytojų, ir slaugytojų atlyginimai turi pajudėti iš mirties taško. Suradome galimybę dar šiemet iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšų padidinti algas gydytojams ir slaugytojams. Nuo liepos 1 d. visiems asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams atlyginimus padidinsime 8   procentais, – sakė Ministras Pirmininkas. – Atlyginimų didinimui bus skirta apie 30 mln. eurų. Taigi gydytojo etatui alga vidutiniškai padidėtų apie 100 eurų, o slaugytojo etatui – apie 50 eurų“.

Pasak premjero, keliant atlyginimus ne tik pagerės medikų ekonominė padėtis, tai pagerins ir vartojimą, taip pat turės teigiamos įtakos ir korupcijos prevencijai.

Spaudos konferencijoje kalbėjęs sveikatos apsaugos ministras Juras Požela pažymėjo, kad šis medikų atlyginimų padidinimas nėra vienkartinis, PSDF rezerve tam numatomos tikslinės lėšos, todėl atlyginimai etapais bus keliami ir 2017 metais. Pasak sveikatos apsaugos ministro, bus kontroliuojama, kad lėšos skirtos atlyginimams nebūtų panaudotos kitoms ligoninių reikmėms.

Ministras taip pat trumpai pristatė, kaip bus sprendžiamas klausimas dėl Vaiko raidos centro. Suderinus su centro darbuotojais, priimtas sprendimas jo neskaidyti, o, sutvarkius dabartines blogos būklės patalpas, pradėti naujo modernaus centro statybą Santariškėse. Statybų projektas jau parengtas, pasinaudojus Europos Sąjungos parama (4 mln. Eur) ir panaudojus šiam tikslui jau rezervuotas lėšas (3,5 mln. Eur) statybos turėtų prasidėti jau šį rudenį, o pats centras duris atverti 2018 metų pabaigoje – 2019 m. pradžioje.

Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavę gydytojų ir slaugytojų organizacijų atstovai pasidžiaugė, kad Vyriausybė atsižvelgė į jų pasiūlymus ir poreikius, pažymėjo tolesnio bendradarbiavimo svarbą.

 

 

                   

 

 

 

 

 

                   

 

Nauji gamtos paveldo objektai Biržų rajone

 

 

„Šiaurės rytai“

Antanas Vaičeliūnas

2016-02-27

 

 Į Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašą įtraukti nauji 78 geologiniai, hidrogeologiniai ir botaniniai objektai. Tarp jų – ir Biržų krašto įžymybės. 

Biržų regioninio parko teritorijoje naujais gamtos paveldo objektais paskelbti Kiršonių akmuo, Salomėjos šaltinis bei Likėnų šaltinis, esantys Pabiržės seniūnijoje. Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Smardonės upelio dešiniajame šlaite atsivėrusiai versmei Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojai 2005 metais davė Salomėjos šaltinio vardą Taip kolegos pagerbė bendradarbę inžinierę geologę Salomėją Bucevičiūtę, ilgus metus tyrinėjusią karstines įgriuvas ir paruošusią smegduobių paplitimo žemėlapį.

Likėnuose, netoli kelio į Kiršonius, yra dar viena versmė, vadinama Likėnų šaltiniu. Istoriniais duomenimis, jis tarp vietos gyventoju garsėjo savo gydomosiomis savybėmis. Natūralių pievų ir krūmų apsuptas jis garsėjo tarp vietos gyventojų. Jo aplinka - natūralios pievos ir krūmynai. Pasak Biržų regioninio parko vyriausiojo specialisto Benjamino Dagio, laukia nemažai darbo, kad šis šaltinis ir jo aplinka taptų prieinama ir patraukli lankytojams.

Atsirado naujų saugomų gamtos paveldo objektų ir kitose rajono vietose. Tokiais paskelbti Muoriškių atodanga Nemunėlio - Apaščios valstybiniame geologiniame draustinyje ir Dauguviečių maumedis, esantis Rigmantiškių kaime, prie Nemunėlio upės

Šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojami 642 valstybės saugomi gamtos paveldo objektai ir 228 savivaldybių saugomi gamtos paveldo objektai.

Biržų rajone yra 3 botaniniai, 8 geologiniai ir 3 hidrogeologiniai gamtos paminklai. Paminklų sąrašas šalies mastu tikslinamas kiekvienais metais.

 

 

                   

 

Šiuo metu vykdomi projektai:

„VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės Biržų rajone, Likėnų kaime gydomojo korpuso ir maisto gaminimo bloko rekonstrukcija“.

Valstybės kapitalo lėšomis įgyvendinamas projektas suskirstytas į penkis etapus. Darbų pradžia nuo 2008 m., planuojama pabaiga 2019 m, projekto suma – 3,983 mln. Eur.

Projekto tikslas - rekonstruoti esamą (3.111 kv. m.) gydomąjį korpusą ir maisto gaminimo bloką. Rekonstruoti hidroterapijos, peloidų terapijos, kineziterapijos, fizioterapijos skyrius, maisto gaminimo bloką, reabilitacijos komandos specialistų kabinetus, įrengti palatas pacientams su pagerintomis buitinėmis sąlygomis, apšiltinti korpuso fasadą, rekonstruoti visus inžinerinius (elektros, šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų, palatinės signalizacijos, ryšių) tinklus. Įrengti priešgaisrinę- apsauginę signalizaciją.

 

 

 

                   

 

 

 

Mokiniai ligoniams dovanojo šventę

 

 

"Biržiečių žodis"

Edita Mikelionienė

2015-12-23

Pabiržės parapijos klebonas Vytautas Dagelis kartu su Pabiržės pagrindinės mokyklos mokiniais, jų tikybos mokytoja Egle Jažauskiene ir sveikatos specialiste Jurgita Skujiene lankė Likėnų reabilitacijos ligoninėje besigydančius ir sveikstančius ligonius. Ligoniams tai suteikė daug džiaugsmo.

Lankyti ligonius mokinukams padėjo Likėnų reabilitacijos ligoninės darbuotoja Rita Venskūnienė. Nebuvo nė vieno ligonio, kuris nesidžiaugtų mokinių viešnage: kas šypsojosi, kas dėkojo, kad mokiniams iš spintelių apelsinus ir saldainius traukė, kas eilėmis stebino, o kai kas ir ašarą nubraukė. Daugiau skaitykite ...

 

 

                   

 

Kasmet Likėnams po dovaną

 

 

Likėnai

2015-12- 22

 

2014 metais  Pabiržėje, šalia Likėnų reabilitacijos ligoninės Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) ir VĮ Panevėžio regiono keliai  atliko 1157 metrų ilgio pėsčiųjų- dviračių tako rekonstrukciją bei įrengė poilsio aikšteles su suoleliais. Kaip ir takas, kuris laukė savo rekonstrukcijos 30 metų, taip ir autobusų stotelė sulaukė savosios 2015-siais metais.

Pagal VĮ Panevėžio regiono keliai užsakymą ir individualų architekto Gintaro Lukoševičiaus projektą, 2015 metų pabaigoje Likėnuose buvo pastatyta naujoji autobusų stotelė. Darbus atliko įmonės Pasvalio kelių tarnyba.

„Kai prieš metus rekonstravome pėsčiųjų- dviračių taką, negalėjome nekreipti dėmesio jau į avarinės būklės autobusų stotelę, tai kaip tęsinys jau rekonstruoto tako“,  - teigė VĮ Panevėžio regiono keliai vadovas Rolandas Žagaras.

Kasmet Likėnų reabilitacijos ligoninėje daugėja pacientų, o nuostabų parką lanko daug Lietuvos ir užsienio turistų. Šalia parko pastatyti nauji kelio ženklai, nurodantys gamtos paminklą „Smardonės šaltinį“, kuris istoriniuose šaltiniuose minimas dar XIII amžiuje. 1816 metais garsiajam fizikui-chemikui Teodorui Grotusui ištyrus Smardonės šaltinio vandenis ir nustačius jo cheminę sudėtį, jis pripažintas gydyti įvairias ligas.

 

 

 

 

                   

 

Netekome Likėnų gydyklų kūrėjo, gydytojo Gedimino Gaidžio

 

Likėnai,

2015-12-09

 

2015 metų gruodžio 6 dieną užgeso buvusio vyriausiojo Likėnų sanatorijos gydytojo Gedimino Gaidžio gyvybė. Respublikos nusipelnęs gydytojas, nuo 1956 iki 1984 metų vadovavo  Likėnų sanatorijai.

Pats gydytojas kilęs iš Šakių rajono, Gelgaudiškio valsčiaus Mozūriškių kaimo, Aukso medaliu baigęs Šakių gimnaziją 1946 metais Gediminas įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą studijuoti medicinos, iš studijų jis buvo pašalintas, ne tėvai buvo tremtinių sąrašuose. Kauno universiteto garbės daktaro Jono Staugaičio dėka Gediminas Gaidys vėl priimamas į universitetą, kur sėkmingai baigia mokslus ir yra paskiriamas dirbti į Troškūnus (Anykščių rajone) čia buvo pirmoji Gedimino darbovietė.  Troškūnuose gydytojas dirbo ketverius metus, čia vedė ambulatorijoje dirbusią medicinos seserį. Su vienerių metų sūnumi 1956 – ųjų balandį Gediminas ir Justina Birutė Gaidžiai atvyko į Likėnus. Čia užsirekomendavo kaip puikus gydytojas, labai mylimas pacientų, nepraėjus nei metams, rudenį, jam jau siūloma vadovauti Likėnų sanatorijai. Savo atsiminimuose gydytojas pasakoja, kad jam atvykus Likėnuose buvo tik vienas korpusas ir dalis pasodinto parko, aplink tik plyni laukai, pradėjus dirbti buvę trys gydytojai. Į sanatoriją atvykdavo poilsiautojai iš Rusijos ir visos Sovietų Sąjungos. Vadovaujant G. Gaidžiui Likėnuose imta gydyti judėjimo sutrikimus. 1962 metais pastatytas antrasis korpusas, kuris talpino 100 ligonių. Sunkius ligonius priimti kurortas pradėjo apie 1969 metus. Likėnuose gydyti stuburo traumas patyrusius ligonius sumanyta  pasitarus  su profesoriais ir  neurochirurgais , taip  G. Gaidys 1969 metais įsteigia  spinalinį skyrių.  Skyriuje dirbo specialus personalas, padėjęs sunkias traumas ir sudėtingas operacijas patyrusiems žmonėms atsistoti ant kojų. 

G. Gaidžiui vadovaujant 1956 metais Likėnuose buvo padarytas gėlo vandens gręžinys. 1960- aisiais - pirmasis  mineralinio vandens gręžinys. 1964 metais iš gilesnių žemės sluoksnių, išgręžtas geriamojo vandens gręžinys. 1969 metais pastatyta mineralinio vandens biuvetė. 1961 metais iškąstas tvenkinys, toliau tvarkomas, puoselėjamas ir sodinamas Likėnų parkas.

Gydytojas visą gyvenimą išliko nepartiniu, nors dirbant vadovaujantį darbą, tai buvo labai retas reiškinys, bet gydytojas liko ištikimas savo pasaulėžiūrai, o ne siekiantis naudos ir garbės. Nuoširdus ir profesionalus darbas buvo įvertintas 1965 m. jam suteikiamas Respublikos nusipelniusio gydytojo vardas. Tuo metu tai buvo didžiulis įvertinimas, pats gydytojas šį apdovanojimą laikė pačiu svarbiausiu jo gyvenime. Sunkiausias gydytojui likimo  išbandymas buvo vienturčio sūnaus Sauliaus staigi mirtis,vos 36-erių sulaukusį Saulių per kelias dienas pasiglemžė ūmi leukemija. 2011 metais mirė gydytojo  žmona Justina Birutė. Didžiausia atgaiva visada buvo bendravimas su pačiais artimaisiais -  marčia Virginija, anūkais Ieva ir Gediminu. Taip pat dėmesys ir bendrystė su buvusiais kolegomis ir bendražygiais, net draugystė su pacientais, amžinai liksiančiais dėkingais gerbiamam daktarui už sugrąžintą sveikatą. Dar prieš metus Gydytojas Gediminas Gaidys dalyvavo Likėnų parke vykstančiose šventėse, džiaugėsi gražėjančiu parku, atnaujinta biuvete, pacientų gausa Likėnų reabilitacijos ligoninėje. Gerbiamo gydytojo visas gyvenimas buvo Likėnai. Pašlijus sveikatai, čia jis nekartą atgaudavo jėgas, džiaugėsi, puikia gydymo paslaugų kokybe.

Likėnų reabilitacijos ligoninės administracija reiškia gilią užuojautą vėlionio artimiesiems. Šiandien iškeliauja Anapilin tikrai ypatingas, iniciatyvus, pilietiškas, inteligentiškas Žmogus - Gydytojas  iš pašaukimo, kuris dar ilgai išliks jį pažinusiųjų atmintyje ir širdyse,  žmogus, įsipareigojęs pacientams ir artimiesiems. Laimingi esame, galėję Jį pažinti, gerbti ir mylėti.

 

 

                   

 

Susitiko su Panevėžio ligoninės direktoriumi

Biržai

2015-12-02

        Gruodžio 2 d. Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas, mero pavaduotoja Irutė Varzienė, Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža susitiko su Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriumi Ivanu Dorošu. Susitikime taip pat dalyvavo Respublikinės Panevėžio ligoninės ūkio padalinio administratorius Vytautas Kačinskas, Inžinerinės tarnybos vadovas Aleksandras Skuodis.

      Pokalbio metu aptartos Respublikinės Panevėžio ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės veiklos vystymo perspektyvos. Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas supažindino su planais šalia jau įsigytų pastatų įsigyti dar keletą nenaudojamų statinių bei pastatų, pertvarkyti juos ir pritaikyti naujai veiklai. Kalbėta apie privačios įmonės gydomųjų durpių telkinio Likėnuose eksploatavimą ir sklypo, reikalingo durpėms eksploatuoti Likėnų reabilitacijos ligoninės reikmėms, formavimą.

        Meras V. Valkiūnas domėjosi, kada Likėnų reabilitacijos ligoninėje pradės veikti baseinas, kaip veikia parko apšvietimas. Mero pavaduotoja I. Varzienė informavo apie Savivaldybės tarybos sprendimu sudarytą darbo grupę Likėnų kurortinės vietovės statusui atgauti ir šios darbo grupės veiklą.

      Susitikimo metu aptartas Biržų rajono savivaldybės ir Respublikinės Panevėžio ligoninės bendradarbiavimas siekiant gauti finansavimą pačiuose Likėnuose ir šalių jų esančių kelių priežiūrai bei remontui, aptarti komunalinių nuotekų išvežimo ir kiti klausimai.

Biržų rajono savivaldybės informacija

 

 

                   

 

 

 

Spalis - sveikatos stiprinimo mėnuo Panevėžyje

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir Visuomenės sveikatos biuro iniciatyva įgyvendinamas projektas „Spalis - sveikatos stiprinimo mėnuo Panevėžyje“, kurio tikslas - propaguoti Panevėžio miesto gyventojų sveiką gyvenseną ir skatinti panevėžiečius labiau rūpintis savo sveikata.

VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė mielai atsiliepė į šią iniciatyvą ir prisideda prie renginių, vyksiančių spalio mėnesį, organizavimo. Pirmasis ligoninėje organizuotas renginys vyko spalio 09 dieną. Tai - atvirų durų diena Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Visiems panevėžiečiams, panorėjusiems dalyvauti šioje atvirų durų dienoje, nemokamai buvo tikrinamas kraujospūdis, cukraus kiekis kraujuje, cholesterolio kiekis, komentuojami tyrimų rezultatai, duodami patarimai dėl tolesnio rūpinimosi sveikata. Vėliau Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja - dietologė Virginija Vilemienė skaitė paskaitą tema „Sveika mityba“, atsakė į susirinkusiųjų klausimus, norinčius konsultavo atskirai. Po to visiems dalyvavusiems buvo organizuota ekskursija po ligoninės skyrius, rodoma turima aparatūra, supažindinama su gydymo galimybėmis, bendraujama su specialistais, dalijama metodinė - pažintinė literatūra.

Ligoninės kolektyvo susitikimas su miesto visuomene praėjo sklandžiai ir buvo naudingas, manome, visiems. Sekanti atvirų durų diena mūsų ligoninėje - spalio mėn. 30 d. 13.00 val. Visus maloniai kviečiame .

Spalio 17 dieną, 10.00 val. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė organizuoja pėsčiųjų žygį „Ligoninė - Berčiūnai“. Kviečiame panevėžiečius ir miesto svečius prisijungti prie mūsų ir visiems kartu praeiti šią 11 kilometrų distanciją. Finiše visų lauks dovanos, kareiviška košė ir arbata, gera nuotaika ir puikios emocijos, kurių visi įgysime žygio metu.

Laukiame Jūsų.

 

 

                   

 

 

2015 metais Likėnų gydykloms sukanka 125 metai

Regiono laikraštis „Šiaurės rytai" kalbina ir rašo apie žmones, kurie labiausiai prisidėjo prie Likėnų gydyklų istorijos. 

 

Gediminas Gaidys: Likėnai - visas mano gyvenimas

1890 metais įkurtoms Likėnų gydykloms šįmet sukanka 125 metai. Iš Suvalkijos kilęs, šešiasdešimt metų Likėnuose gyvenantis buvęs vyriausiasis Likėnų sanatorijos gydytojas Gediminas Gaidys - Biržų krašto ir kurorto istorijos dalis. Visą straipsnį skaitykite čia...

 

 

                   

 

SAM atstovas: ilgainiui gydymo įstaigose popierinių įrašų neliks

 

 2015-06-29 

 Ramūnas Grumbinas, Rūta Kupetytė,

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt 

 

Nuo lapkričio 2 d. turi pradėti veikti centrinė elektroninė sveikatos sistema – E. sveikatos portalas, kuriame gyventojai galės sužinoti visą informaciją apie savo sveikatos būklę, atliktus tyrimus ir jų rezultatus bei matyti kitą informaciją. Taip tvirtina Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) E. sveikatos koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus vadovas Normantas Dučinskas. Išsamiau skaitykite čia 


 

                     

 

Sveikatos apsaugos ministrė - neaplenkė Likėnų

 

 

2015.06.15

Likėnai

Birželio 12 dieną (penktadienį) Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė oficialaus vizito metu aplankė Biržų ir Kupiškio miestų gydymo įstaigas. Vykdama į Biržus kartu su LR Seimo nariu Aleksandru Zeltiniu, Ministrė neaplenkė Likėnų ir pirmą kartą užsuko apžiūrėti Likėnų reabilitacijos ligoninės – VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialo.

Kadangi apie vizitą tapo žinoma kelios dienos prieš tai, tai ministrę ir ją lydintį Seimo narį pasitikti į Likėnus atvyko VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės l.e.p. direktorė Violeta Smilgienė ir visa naujoji Biržų miesto valdžia su meru priešakyje. Vizitas prasidėjo nuo Likėnų mineralinio vandens biuvetės, kurioje supažindinta su įstaigos šimtamete istorija, pavaišinta natūraliu mineraliniu vandeniu „Likėnai” kuris trykšta iš 432,5 metrų gylio gręžinio. Toliau visa delegacija pėsčiųjų taku einančiu per vieną iš gražiausiu Lietuvos parku, aplankė „Smardonės šaltinį“ nuo kurio ir prasidėjo Likėnų kurorto žinomumas. Kadangi šalia šaltinio yra senieji, istoriniai 1938 metų statybos ligoninės pastatai, kuriuose yra ir gydyklos, ir pacientų palatos, ministrei buvo parodyta esanti situacija, vykdomieji rekonstrukcijos darbai.  Apsilankiusi 2008 metais rekonstruotame gyvenamajame – gydomajame korpuse ministrė buvo supažindinta kaip taikomas gydymas,  naudojant šiuolaikines reabilitacijos metodikas suderinant su senosiomis gydymo tradicijomis – mineraliniu vandeniu ir gydomuoju purvu.

Vizito metu kuris truko tik valandą, ministrė Rimantė Šalaševičiūtė liko patenkinta esančia padėtimi gydymo įstaigoje ir parašiusi visam ligoninės kolektyvui gražų palinkėjimą į svečių knygą, išvyko tęsti vizito į Biržus ir Kupiškį.

Balticum televizijos, „Biržų žinios" reportaže, galite sužinoti SAM ministrės R. Šalaševičiūtės  atsiliepimus po vizito.

Nuoroda į reportažą.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                   

 

Balandžio 27-oji Medicinos darbuotojų diena

 

 

 

                   

 

Visų besigydančių pacientų dėmesiui !

 

Kovo 12 dieną (ketvirtadienis) nuo 13 valandos,

Likėnų reabilitacijos ligoninės bibliotekoje (I-korpusas), galėsite pareikšti savo nuomonę dalyvaudami antrajame merų rinkimų turo balsavime, pasinaudodami specialiojo pašto paslaugomis.

Būtina turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą (LR piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę).

Visus norinčius balsuoti, prašome registruotis iki kovo 10 dienos bibliotekoje.

 

 

                   

 

Jauni medikai šaknis leidžia Panevėžyje

 

Inga Smalskienė

sekunde.lt 

2015.02.28

 

Perspektyvias specialybes įgiję jauni panevėžiečiai stengiasi įsikibę laikytis Vilniaus ar Kauno. Tačiau jau kelinti metai, kai šiuos miestus į Panevėžį keičia vienos prestižiškiausios ir geriausiai mokamos profesijos atstovai – gydytojai. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirba būrys jaunų medikų, kilusių iš didmiesčių. Daugiau skaitykite...

 

 

                   

 

Visų besigydančių pacientų dėmesiui !

 

Vasario 25 dieną nuo 12 valandos,

Likėnų reabilitacijos ligoninės bibliotekoje (I-korpusas), galėsite pareikšti savo nuomonę dalyvaudami išankstiniame balsavime į 2015 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, pasinaudodami specialiojo pašto paslaugomis.

Būtina turėti asmens tapatybę liudijantį dokumentą (LR piliečio pasą arba asmens tapatybės kortelę).

Visus norinčius balsuoti, prašome registruotis iki vasario 24 dienos bibliotekoje.

 

 

                   

 

 

Stuburo išvaržą pašalino per 8 mm pjūvį

Lina RUŠĖNIENĖ
2015 vasario 07 d. 
www.panskliautas.lt    

Nugarą kaustantys stuburo išvaržos skausmai net pačius bailiausius pacientus dažniausiai priverčia gultis ant operacinio stalo. Panevėžio ligoninė viena pirmųjų šalyje ėmė operuoti nauju metodu – pjūvis nugaroje po jo liks dar mažesnis.

Skausmas smogė nauja jėga

52 metų panevėžietė Gendrutė Mikulskytė ir po jos operuotas 36 metų Valdas Žukauskas iš Pakruojo rajono jau pirmą dieną po sudėtingos stuburo operacijos Panevėžio ligoninėje vaikštinėjo savo kojomis. Anksčiau nežmoniškai kankinęs nugaros skausmas nurimo lyg ranka nuėmus. Daugiau skaitykite ...

 

 

                   

 

Dėmesio!!! 


Nuo 2015 metų vasario 1 dienos, kiekvieną trečiadienį Likėnų mineralinio vandens biuvetėje „Vilties angelas" vyksta pasakojimas - ekskursija apie Likėnų gydyklų istoriją.

Sužinosite kaip atsirado Likėnų gydyklos, apie Smardonės šaltinį bei mineralinio vandens gręžinius, Likėnų parko istoriją. Pamatysite istorines nuotraukas ir žinoma paragausite mineralinio vandens „Likėnai".

Ekskursija - NEMOKAMA. Ekskursijos laikas - trečiadieniais nuo 14:15 val. iki 15:00 val.

Maloniai lauksime visų besigydančių, svečių bei Likėnų parko lankytojų.

 

 

                   

 

 

Vienišas mokslo riteris

 

Teodoro Grotuso 230 – osioms gimimo metinėms.


Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai" 

Algirdas Butkevičius
2015-01-24

Teodoras Grotusas

 


Pėdsakai Biržų krašte

Pasakojimą apie elektrolizės, fotochemijos dėsnių tyrinėtoją, pirmąjį Lietuvos fizikochemiką, geologą Teodorą Grotusą verta pradėti nuo 1816 metų, kuomet mokslininkas aplankė ir įspūdingai aprašė netoli Biržų, Karajimiškio apylinkėse, buvusią „Šventąją olą“, didžiausią Lietuvos urvą, į kurį tekėjo Požemiu vadinamas upeliukas. Tais metais ola turėjo 10 metrų gylio, sienose buvo nukarę gipso ir klinčių klodai, olos viduryje telkšojo ežeriukas, kurio vandenį gyventojai naudodavo akių uždegimams gydyti, todėl ši ola buvo vadinama šventa. Vėliau apie „Šventąją olą“ rašys gydytojas Hiliaras Feliksas Liutkevičius (dirbęs gydytoju grafo Jono Tiškevičiaus Biržų ir Salamiesčio dvaruose, po 1863 metų sukilimo numalšinimo ištremtas į Sibirą), jo rašinį „Apie pilis“, išspausdintą leidinyje „Teka Wilenska“ („Vilniaus aplankas“) monografijoje apie Biržus 1869 metais paskelbs Eustachijus Tiškevičius, o ištraukas žurnale „Mūsų senovė“ 1921 metais išspausdintame straipsnyje „Biržų pilis ir jos apylinkės“ panaudos kunigas, buvęs Biržų gimnazijos kapelionas, istorinių publikacijų autorius Petras Ruškys (1876 – 1967). Iš Gedučių dvaro Pakruojo rajone atvykęs jau tuomet Europoje gerai žinomas mokslininkas Teodoras Grotusas tais metais ištyrinėjo ne tik „Šventąją olą“, bet ir buvo pirmasis, ištyręs Smardonės šaltinių mineralinius vandenis. Viename litre vandens radęs 6 mg sieros vandenilio dujų, jis tvirtino, kad tokio vandens gėrimas ir maudynės jame yra padėję ir kasmet padeda daugeliui ligonių, ypač sergančių artritu. T. Grotusas rašė, kad Smardonės šaltiniai jau daug metų yra garsūs savo vandenimis, kiekvieną vasarą juos lanko daug žmonių. Kokių nors specialių įrengimų gydytis nėra, todėl iš toliau atkeliavę sveikatos pagerinti žmonės priiminėja šilto vandens vonias arčiau gyvenančių ūkininkų pirtyse. Tikriausiai šie T. Grotuso atlikti Smardonės šaltinių vandens tyrimų rezultatai paskatino Biržų gydytoją Liudviką Mečislovą Chodakauską 1890 metais dar kartą Rygos politechnikos instituto laboratorijoje ištirti Smardonės šaltinių mineralinius vandenis ir, gavus labai panašius kaip ir Teodoro Grotuso tyrimų rezultatus, Likėnų dvaro teritorijoje pastatyti pirmąją gydyklą, viešbutį ligoniams.


Mokslai Gedučiuose

Gimė Teodoras Grotusas (tikroji pavardė Kristijonas Johanas Dietrichas) 1785 metų sausio 20 dieną Leipcige. Po penkių dienų jis buvo įrašytas į Leipcigo universiteto studentų sąrašus. Jam buvo išduotas studento pažymėjimas. Tai buvo Teodoro krikštatėvio, žinomo vokiečių rašytojo Christijano Felikso Vaizės, gero universiteto rektoriaus Samuelio Moruso bičiulio, dovana krikštasūniui. Studijuoti Leipcigo universitete Teodoras pradės sulaukęs aštuoniolikos metų. Iki tol lavinsis motinai priklausiusiame Gedučių dvare.
Po tėvo Evaldo Dietricho, kuris amžininkų minimas kaip plačių interesų, išsimokslinęs žmogus, domėjęsis muzika, literatūra, gamtos mokslais, sukūręs keletą muzikinių kūrinių, puikus pianistas, ankstyvos mirties (mirė būdamas trisdešimt penkerių – A. B.) Gedučių dvare liko jo sukaupta turtinga biblioteka, mineralų rinkiniai ir įvairios kolekcijos.
Būta ten ir chemijos bei fizikos knygų. Teodoras anksti susidomėjo šiais mokslais, darė chemijos knygose aprašytus bandymus. Motinai tokie sūnaus polinkiai nepatiko. Ji buvo įsitikinusi, kad kilmingam bajorui domėtis gamtos mokslais netinka. Jos pasamdyti patyrę mokytojai stengėsi būsimam mokslininkui įskiepyti meilę literatūrai, menui, muzikai, mokė kalbų, filosofijos. Teodoras puikiai grojo tėvo dar 1781 metais Hamburge iš E. Bacho įsigytu klavikordu, meistriškai liejo akvareles. Polinkis dailei taip pat skatino jo mokslinius ieškojimus. Nuošaliame Gedučių dvare nelengva buvo įsigyti dažų, todėl jaunasis mokslininkas juos pradėjo gamintis pats. Susidraugavęs (ta draugystė truks visą gyvenimą) su bendraamžiu Mintaujos vaistininko pameistriu Bideriu, kartu atliko chemijos bandymus.


Studijos. Pasaulinis pripažinimas

1803 metais Teodoras pradeda studijas Leipcigo universitete. Tačiau jaunuolio netenkina čia dėstomų chemijos ir fizikos mokslų lygis ir jis tais pačiais metais išvyksta į Paryžiaus Politechnikos mokyklą, kurioje paskaitas skaito garsūs mokslininkai. Čia jis studijuoja chemiją, atlieka eksperimentus gerai įrengtose laboratorijose. Tačiau tais metais Prancūzijoje į valdžią atėjus imperatoriui Bonapartui, kuris pasiskelbia Napoleonu Pirmuoju, paaštrėja santykiai tarp Prancūzijos ir carinės Rusijos. Todėl Teodoras, kuris yra Rusijos pilietis, 1804 metais išvyksta į Italiją. Studijas tęsia Romoje, vėliau Neapolyje. Dvidešimtmetis jaunuolis atsisako iki tol turėto dvigubo pagal vokiečių tradicijas jam suteikto Kristijono Johano vardo ir tėvo Dietricho pavardės bei aristokratišką kilmę liudijančio žodelio „fon“. Nuo šiol mokslo pasaulyje jis bus žinomas kaip Teodoras Grotusas.
1805 metais, tuoj po pirmojo Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimo, dalyvauja surengtoje ekspedicijoje į ugnikalnio kraterį, surenka gausią nuolaužų ir mineralų kolekciją. Tačiau svarbiausia, kad Italijoje Teodoras Grotusas parašo ir prancūzų kalba išleidžia pirmąją pasaulyje elektrolizės teoriją. Po kelių mėnesių ji išverčiama į anglų ir vokiečių kalbas, o T. Grotuso straipsnis „Apie vandens ir jame ištirpusių medžiagų skaidymą galvanine elektra“, perspausdintas visuose žymiausiuose Europos moksliniuose leidiniuose, pelno dvidešimtmečiam mokslininkui pasaulinį pripažinimą. 1807 metais jis išrenkamas Paryžiaus galvanikų draugijos nariu, po metų – Turino universiteto profesoriumi. Jam suteikiamas Miuncheno mokslų akademijos nario korespondento vardas. 1814 metais jis bus išrinktas Dorpato (Tartu) universiteto profesoriumi, bet dėl įvairių priežasčių šių pareigų eiti nepradės.
1808 metais T. Grotusas iš Paryžiaus grįžta į Lietuvą ir visam laikui apsigyvena motinos dvare Gedučiuose. Čia 1812 metais savo lėšomis įsteigia laboratoriją, joje tiria elektros bei šviesos reiškinius, skaito pranešimus apie savo mokslinių tyrimų rezultatus Mintaujoje (Jelgavoje), Kuršo literatūros ir meno draugijos mokslininkų susirinkimuose. Laboratorijoje atliekami gausūs eksperimentai jam leidžia paskelbti du pirmuosius fotochemijos dėsnius. Jis plėtoja geologijos mokslą, tiria netoli Daugpilio nukritusio meteorito nuolaužas.

Dramatiški paskutiniai metai

„Lietuvos mokslo istorijoje, - rašo 2012 metų „Mokslo ir gyvenimo“ 11 – 12 numeriuose išspausdintame straipsnyje „Romantiška ir dramatiška asmenybė“ dr. Vincentas Korkutis, - nėra kitos tokios romantiškos ir dramatiškos asmenybės kaip T. Grotusas.“ Nuo ankstyvos jaunystės jis sirgo paveldėta neišgydoma liga – kasos patologija. 1812 metais, prasidėjus karui, Gedučiuose apsistoję dragūnai, be jokios priežasties užpuolę mokslininką, kardu sužeidė jam galvą ir dešinės rankos pirštus. Jis nebegalėjo groti iš tėvo paveldėtu garsiuoju Silbermano klavikordu. Sužalota ranka jam trukdė rašyti, atlikti bandymus. Klastinga liga ji prikaustydavo prie lovos. Jėgos silpo. Erzino kai kurių jo darbų nepripažinimas, kai kurios paties padarytos skubotos išvados, kurias kartais tekdavo ir paneigti. Iškankintas ligos, nebegalėdamas produktyviai dirbti, Teodoras Grotusas rašė: „Ko vertas šitas liūdnas gyvenimas, jei aš nebegalėdamas dirbti skelbiu vien savo klaidas...“ Gyvenimo saulėlydyje laiške savo bičiuliui Barcelijui 1821 metų rudenį užsiminė apie ketinimą pasitraukti iš gyvenimo. 1822 metų kovo 26 dieną Gedučių dvare nuaidėjo revolverio šūvis. Iš gyvenimo pasitraukė talentingas mokslininkas, pasiekęs ne tik tų laikų chemijos bei fizikos mokslų viršūnes, bet ir paskatinęs ateinančių kartų mokslo žmones naujiems ieškojimams ir atradimams.


T. Grotuso testamentas

Savo testamente jis rašė, kad visą turtą, biblioteką ir mokslo rinkinius palieka Jelgavoje veikusiai Kuršo literatūros ir meno draugijai, kurios narys jis buvo. Draugija iš jo paskolintų pinigų kasmet privalėjo mokėti po 300 sidabro rublių Gedučių dvaro savininkui ar savininkei mokesčiams padengti ir šeimynykščių naudai. Kita dalis pelno už paskolintus pinigus turėjo būti kaupiama ir paversta kapitalu, iš kurio, įsigijus fizikos ir chemijos prietaisų, Mintaujoje (Jelgavoje) suburti autoritetingą profesūrą. Dalį turto – baldus, ekipažus, medžioklės įrankius, grynuosius pinigus - testamento autorius siūlė krikščioniškai pasidalinti savo dviem seserims ar jų vaikams. Garsi Grotusų giminė testamente išreikštą mokslininko valią priėmė kaip iššūkį. Artimųjų keistuoliu laikytas mokslininkas buvo apšauktas kaip psichinis ligonis, o jo palikimo dokumentai anuliuoti. Testamentas nebuvo įvykdytas. Neaišku, kur išsibarstė knygos iš turtingos Teodoro Grotuso bibliotekos, koks kolekcijų ir rinkinių likimas, kur dingo archyvas ir bet kokie Gedučiuose buvusios laboratorijos pėdsakai. Šiandien nežinomas ir Teodoro Grotuso kapas.


Atminimas

Mokslininko vardu pavadinta viena iš Žeimelio gatvių. Gedučių dvaro vieta paženklinta akmeniu su T. Grotuso bareljefu ir jo paradoksaliu posakiu: „Nors šviesa apšviečia tamsą, nieko nėra tamsiau už šviesą.“ Jo vardas įrašytas į Vienybės medį, kuriame įamžintos 100 Lietuvai daugiausiai nusipelniusių žmonių (tarp jų ir iš mūsų krašto Jurgio Bielinio, Balio Sruogos ir Boriso Dauguviečio – A. B.) pavardės. Niurnberge (1820) ir Leipcige (1906) buvo išleisti jo rinktiniai raštai. Apie talentingą mokslininką parašyta ne viena knyga. Lietuvos mokslų akademija įsteigė Teodoro Grotuso fondą, kuris kasmet skiria stipendiją chemiją studijuojančiam pasižymėjusiam jaunuoliui, kas penkeri metai premija ir atminimo medalis skiriamas tyrinėjantiems T. Grotuso veiklą. O Likėnuose, prie Smardonės šaltinio, prieš dvidešimt penkerius metaus pastatytas ąžuolo stogastulpis mena pirmąjį ištyrusį šio šaltinio mineralinį vandenį žymų XIX amžiaus mokslininką fiziką ir chemiką Teodorą Grotusą.

 

 

 

                     

 

Po sunkios ligos mirė gydytojas Jonas Laurinaitis

Panevėžys, 2015 m. sausio 24 d.


Po sunkios ligos užgeso daugiau nei du dešimtmečius VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centrui atidavusio  vyriausiojo gydytojo Jono Laurinaičio gyvybė.

Jonas Laurinaitis gimė 1946 m. spalio 29 d. Kaune. Mokėsi Alytaus vidurinėje mokykloje, ją baigęs 1964 m. įstojo į Kauno medicinos institutą ir įgijo gydytojo specialybę. 1970 m. su paskyrimu atvyko į Panevėžio ligoninę.

VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras “pirmuosius žingsnius” žengė 1991 m. liepos 1 d. Panevėžio mieste buvo atidaryta nauja miesto poliklinika su fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriumi.

Prasidėjus reformai sveikatos sistemoje, fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos buvo priskirtos antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, o poliklinika tapo pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Tuo metu reabilitacijos skyriaus vedėju dirbęs fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Laurinaitis ryžosi vadovauti reorganizacijos metu įkurtai atskirai įstaigai. Taip, akredituotas ir licencijuotas, 2001 metų birželio 4 dieną savo veiklą pradėjo VšĮ Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centras – viena pirmųjų tokio profilio ambulatorinių įstaigų Lietuvoje.

Likėnų reabilitacijos ligoninės administracija reiškia gilią užuojautą vėlionio šeimai ir artimiesiems.

 

                      

 

Romantinio dainavimo koncertas Likėnuose


 

Likėnai, 2014 m. gruodžio 29 d.


Rodos nuo pakilios ir jaudinančios Šv. Kalėdų šventės iki Naujųjų metų sutikimo yra visai trumpas laikotarpis, bet žmonėms, būnantiems ne savo namuose, ne su savo artimaisiais, o, ypač, besigydantiems  ligoninėse ir trokštantiems greičiau pasveikti, laikas tarsi sustoja -  mintys sukasi apie namus, apie artimuosius.

Ne išimtis šis laikotarpis ir Likėnų reabilitacijos ligoninėje esantiems pacientams. Nors juos ir supa šimtametis parkas su Smardonės šaltinio čiurlenimu, puikus ir paslaugus kolektyvas, tačiau tradicinių švenčių trauka būti namuose su sau artimais ir mylimais žmonėmis yra labai stipri. Ir visada labai džiugu ir miela, kai šiuo laikotarpiu aplanko tave mylintys, nepamirštantys, tau dovanojantys savo šilumą, meilę, viltį, tikėjimą žmonės.

Šiais metais gražią staigmeną pateikė Paįstrio kultūros centro, Bernatonių bendruomenės namų, moterų romantinio dainavimo ansamblis „Vėrinys“. Moterys surengė nuostabų koncertą mūsų ligoninėje besigydančiai savo kolegei Redai Manikienei, pakviesdami ir kitus pacientus paklausyti ansamblio atliekamų kūrinių.

Likėnų reabilitacijos ligoninės pacientai buvo sužavėti nuoširdaus pasirodymo, kai kurie iš jų  įsirašė atliekamas dainas į mobilius įrenginius, kad galėtų jas perklausyti dar ir dar kartą.

Po koncerto Likėnų reabilitacijos ligoninės administracija pakvietė  moterų ansamblio dalyves trumpai ekskursijai po parką, aplankant Smardonės šaltinį ir mineralinio vandens biuvetę „Vilties angelas“.

 

 

 

                   
 
 

Ligoninės biblioteką pasiekė Panevėžio vyskupo dovana


 

Likėnai, 2014 m. gruodžio 12 d.

Adventas – laukimo, rimties, vilties ir susikaupimo metas prieš Šv. Kalėdas. Šis laikas – tai kvietimas permąstyti  praeinančius metus, nuveiktus darbus,  dovanojamas laikas – pabandyti suprasti tikrąją Šv. Kalėdų prasmę ir iškilmingumą. Ypatingai svarbus ir jautrus šis laikotarpis esantiems ligos patale, atsidūrus toli nuo namų. Mūsų ligoninėje daug sveikstančių ligonių, kuriems labai svarbus šis laukimo laikas.  Labai svarbūs ir  žmonės esantys šalia, dabar , šiuo sunkiu ligos periodu, tai ‚medicinos personalas, psichologai, dvasininkai. Juk viltis ir tikėjimas, kad bus geriau ir visos bėdos pasibaigs, daug greičiau pakelia žmogų iš ligos patalo. Advento laiku ligonius lanko, stiprina juos sakramentais ir dalinasi viltimi, mūsų ligoninėje, Pabiržės klebonas kun. Vytautas Dagelis. Ligoninės koplytėlėje yra laikomos Šv. Mišios, o negalintys dalyvauti, dėl sunkios negalios, dvasininko laukia palatose. Šiuo prasmingu adventiniu laiku klebonas atvyko su pašventintais kalėdaičiais , nes daugelis pacientų Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas sutiks ligoninėje. Visų ligonių ir ligoninės personalo laukė didelė staigmena, tai Panevėžio vyskupo  Liongino Virbalo dovana ligoninės bibliotekai, virš 20 puikių knygų. Tarp jų P.Lazzarin „Šventųjų knyga“, nuostabi enciklopedija  su  Jono Pauliaus II paskelbtais šventaisiais, knygoje abėcėlės tvarka sudėti pasakojimai ne tik apie ankstesnių laikų, jau gerai žinomus ir populiarius, bet ir šių dienų popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtus šventuosius. Monografija apie profesorių Praną Dovydaitį „Akmenuotas patrioto kelias“, autorė istorijos mokslų daktarė Aldona Vasiliauskienė, labai šilta poezijos knyga „Ramybės ąžuolas“, kurią parašė kun. Edmundas Rinkevičius,  Bernardinai.lt Vyriausiojo redaktoriaus, filosofijos daktaro Andriaus Navicko knyga „Kelio bendrija“ , kiti kataliko pasaulio leidiniai, bei foto albumai apie Lietuvos kurortus - Palangą ir Birštoną. Visas knygas galėsite perskaityti Likėnų reabilitacijos ligoninės bibliotekoje. Esame labai dėkingi Panevėžio vyskupui, už parodytą dėmesį, už suteiktą dvasinę pagalbą, šios knygos ras savo skaitytoją, neš viltį,  tikėjimą ir paguodą ligonių širdyse. Tad kviečiame advento vakarus praleisti su gera knyga, kad  gražiausių švenčių laukimas užpildytų visą mūsų sielą ir įgytų tikrąją prasmę.

                   

Seminaras: Natūralių gamtinių išteklių specifika sanatoriniame - kurortiniame gydyme

Likėnai, 2014 m. lapkričio 28 d.

2014 m. lapkričio 26 d. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas ir filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės administratorė, gydytoja-reabilitologė Edita Garnytė lankėsi Vilniuje seminare „Natūralių gamtinių išteklių specifika sanatoriniame – kurortiniame gydyme“ kurį suorganizavo Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas ir UAB „ABK Travel“ („Sveikas poilsis“).

Seminaro tikslas buvo susipažinti su įvairių kurortų: Naftalano (Azerbaidžano), Boržomi (Gruzijos) ir Baltarusijos sanatorinio kurortinio gydymo specifika.

Savo pranešimą apie pagrindinius gydomuosius kurortus pasaulyje gydomųjų kurortų geografinė padėtį, istorinius faktus, kurortinio gydymo privalumus, SPA ir sanatorinio gydymo skirtumus, statistinė informaciją pristatė ir garsus Lietuvos fizinės medicinos ir reabilitacijos specialistas Jonas Valskys (Druskininkai)

Atvykusi iš tolimojo Arzebaidžiano, Lala Zeynelova pristatė unikalų Azerbaidžano kurortą Naftalaną. Reabilitaciniai ir gydymo metodai gydomąja nafta, gydant judamojo atramos aparato, odos, ginekologinius bei urologinius susirgimus

Gruzijos atstovė Anna Širinian perskaitė pranešimą apie garsųjį kurortą Boržomį. Apie taikomą gydymo metodika unikaliu bikarbonatiniu mineraliniu vandeniu. Virškinimo sistemos, ginekologinių susirgimų, šlapimo takų sistemos, kvėpavimo ir nervų sistemos gydymui.

Didelis būrys kaimyninės Baltarusijos specialistų savo pranešimuose pristatė ilgametes gydymo mineraliniu vandeniu ir gydomuoju purvu tradicijas, daug dėmesio skirdami ypatingam gamtiniam ištekliui – Radonui. Po seminaro vykusioje diskusijoje, savo idėjomis ir patirtimi dalinosi ne tik gydytojai-reabilitologai, bet ir Lietuvos kurortų atstovai, bei jų politikai.

 
 
 
 
 
                   
 
 

Gydymo įstaigų vadovai Likėnuose sprendė korupcijos sveikatos apsaugos įstaigose problemas 


Likėnai, 2014 m. lapkričio 14 d.

 

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninėje vyko susitikimas - diskusija probleminiais korupcijos sveikatos apsaugos įstaigose klausimais.

Susitikime – diskusijoje dalyvavo Panevėžio apskrities savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai.

Juozas Vytautas Šveikauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas, pranešime pateikė statistinius Lietuvos rodiklius, kuriuose buvo matomi per pastaruosius tris metus vykdytų apklausų rezultatai ir pokyčiai.

Vidmantas Mečkauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovas, kalbėjo apie korupcijos rizikos veiksnius sveikatos priežiūros sektoriuje ir įstaigos vadovo vaidmenį korupcijos prevencijos srityje.

Rugilė Trumpytė, Transparency International Lietuvos skyriaus atstovė, savo pranešime pateikė sėkmingus korupcijos prevencijos pavyzdžius, vykdomus Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose.

Diskusijoje asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovai rėmėsi konkrečiais praktiniais pavyzdžiais. Teikė pasiūlymus, kaip išspręsti ar prevenciškai užkirsti kelią galimiems korupcijos pasireiškimo atvejams.

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas akcentavo, kad visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų prioritetas turėtų būti nepakantumo skatinimas korupcijos apraiškoms. Mūsų įstaigos prioritetas yra teikti kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, savo įstaigoje stengiamės užkirsti kelią bet kokiems korupcijos atvejams. Įstaigos darbuotojai supažindinti su korupcijos reiškiniais sveikatos priežiūros įstaigose, atsakomybe už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas,- paminėjo ligoninės direktorius.

Nutarta didinti visuomenės informavimą įstaigose taip, kad visuomenė į kyšio davimo faktą turėtų žiūrėti lygiai taip pat nepakančiai ir atsakingai kaip ir į ėmimą, nes nusikalstamą veiką daro abi pusės. Toliau aiškinti ir šalinti korupcijos gydymo įstaigose prielaidas, užtikrinti skaidresnę ir veiksmingesnę visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bei jos darbuotojų veiklą.

 

                     

 

Sveikinimai Ritai Venskūnienei tapus haiku konkurso laurete


Baigėsi konkursas „Haiku Biržams“, kuriame buvo atsiusta 164 haiku iš beveik 60 įvairiausio amžiaus žmonių, tai labai didelis skaičius nedideliam miestui.

„Atsiųstuose trieiliuose netrūko binkiškos dvasios ir kandžių pastebėjimų, romantika, patriotizmu persmelkto lyrizmo ir tikrosios haiku estetikos, subtilumo, gebėjimo įžvelgti gimtojo miesto grožį ant pilies laiptų nukritusiame duonos trupinyje, išgirsti jį skambant bažnyčios varpams, pamatyti pievų žiogo akyje, jausti Radvilų sapnų pėdsakuose, šilkinėje Širvėnos bangoje, prisiminimuose apie geltoną „paziuką“ prie pašto, boružės skrydyje ar vaikiškose gaudynėse ant liepto“ – rašo konkurso organizatoriai savo internetiniame tinklapyje www.haikubirzams.lt

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės administracija

nuoširdžiai SVEIKINA laurete tapusią skaniausio haiku nominacijoje, mūsų ligoninės bibliotekos vedėją-

Ritą Venskūnienę.

 

mano arbatoj
skamba bažnyčios varpai…
pats vidurdienis

 

Kas yra haiku? Konkurso haiku Biržams organizatorių informacija: 

Haiku – trumpas lyrinis trieilis, susidedantis iš 17 skiemenų: pirmoje eilutėje 5 skiemenys, antroje 7, trečioje – vėl 5 skiemenys. Tiesa, haiku formą ištobulinę japonai ir patys ne visada laikosi tokios griežtos metrinės schemos. Vis dėlto trieiliuose paprastai būna metų laiką nusakantis žodis, atskleidžiamas gamtos grožis, gamtos ir žmogaus ryšys. Haiku – tai ir savotiški meditaciniai, budizmui būdingo mąslumo persmelkti trieiliai. Juos rašantys stengiasi suteikti estetinį pasigėrėjimą, pasidalyti savo pamąstymais apie pasaulio reiškinius.

Kai kurie haiku tyrinėtojai įsitikinę, kad šie trieiliai – ypatinga poezijos forma, kiti pastebi, kad jie – savotiškas žaidimas žodžiais, labiau primenantis pokštą.

Och, tie pavasario lietūs!
Nuo stogų liejas
Upeliais per vapsvų lizdus

Bašio Macuo

Žydinčių rapsų laukai.
Rytuose boluoja mėnulis,
Saulės žara vakaruos

Suson Josa

Vienas žmogus…
Ir viena musė
Erdviame kambary

Issa Kobajaši


                    

Ministrui gera būti Likėnuose

Likėnai, 2014 m. spalio 27 d.

 

Spalio 24 dieną, penktadienį, po iškilmingo pėsčiųjų ir dviračių tako Pabiržė – Likėnai atidarymo, kuriame dalyvavo gausus būrys garbingų svečių - LR Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, LR Seimo narys Aleksandras Zeltinis, Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė, Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius  Skirmantas Skrinskas, VĮ Panevėžio regiono keliai direktorius Rolandas Žagaras, Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė, spaudos atstovai -   lydimi Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus Ivano Dorošo, apsilankė ir Likėnų mineralinio vandens biuvetėje „Vilties angelas“.

Svečiai buvo supažindinti su Smardonės šaltinio ir Likėnų gydyklos istorija, jiems pasiūlyta paragauti natūralaus Likėnų mineralinio vandens, trykštančio iš  432 m gylio gręžinio.  Mineralinis vanduo,  pavadinimu  „Likėnai“ -  tai natrio, kalcio ir magnio chloridinis, sulfatinis mineralinis vanduo, skiriamas gerti gydant virškinimo organų – skrandžio, kepenų, tulžies takų ligas, kurio bendra mineralizacija siekia apie 7 g/ltr ir šarmingumas 8,20 pH. Paragavus negazuoto, natūraliai trykštančio vandens, kiekvienam svečiui buvo pasiūlyta paskanauti  ir gazuoto to paties vandens, tokio, kuris buvo parduodamas gyventojams  nuo 1978 metų.

Išklausęs Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus Ivano Dorošo minčių apie nuveiktus darbus ir būsimus planus bei perspektyvas, pasivaikščiojęs po nuostabų parką, ministras Rimantas Sinkevičius nuoširdžiai prisipažino: „Man čia gera“.

    

 

 

                    

 

Po 30 metų laukimo rekonstruotas takas iš Pabiržės į Likėnus

Likėnai, 2014 m. spalio 27 d.

  

Žvarboką, tačiau saulėtą spalio 24 – osios  rytą Pabiržės pagrindinės mokyklos pradinių klasių moksleivių sudainuota daina apie “Žalią kelią“ prasidėjo pėsčiųjų ir dviračių tako  Pabiržė – Likėnai atidarymo ceremonija.

 Nors tai nebuvo tarptautinės reikšmės automagistralės ruožo atidarymo ceremonija, tačiau į šį, labai svarbų  visiems Likėnų, Pabiržės ir net Biržų gyventojams, įvykį atvyko nemažas būrys garbingų svečių su LR Susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi priešakyje. Kiekvienas ceremonijoje dalyvavęs - LR Seimo narys Aleksandras Zeltinis, Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė, Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius  Skirmantas Skrinskas, VĮ Panevėžio regiono keliai direktorius Rolandas Žagaras, Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas, Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė - vienaip ar kitaip prisidėjo, kad šis takas, laukęs rekonstrukcijos ilgiau nei 30 metų, būtų sutvarkytas.

„Be šio tako ir kitų reikalingų infrastruktūros objektų, kažkada žinomas Likėnų kurortas negalės susigrąžinti šio statuso, prarasto dar praėjusiame šimtmetyje, todėl ir toliau turime siekti užsibrėžto tikslo,“ - pabrėžė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas.

Po trumpų, tačiau šiltų ir prasmingų pasisakymų, beveik 3 mėnesius rekonstruotas 1157 metrų takas, kainavęs 474 tūkst. litų, buvo pašventintas Pabiržės Švč. Trejybės parapijos klebono Vytauto Dagelio. Perkirpus juostelę šis takas buvo iškilmingai atidarytas. Vietoj fanfarų ir fejerverkų į dangų kilo žali balionai, kuriuos paleido Pabiržės pagrindinės mokyklos pradinių klasių moksleiviai, tapę pirmaisiais oficialiais pėsčiaisiais. Pėsčiųjų taką išbandė dviračių trenerio Vyto Indreliūno treniruojami Biržų miesto ir rajono dviratininkai. Visi liko sužavėti puikia rekonstruoto tako kokybe.

 

 

 

                    

 

Pėsčiųjų ir dviratininkų takas Pabiržė - Likėnai perduodamas bendruomenei


Likėnai, 2014 m. spalio 23 d.


Po daugiau kaip 2 mėnesius trukusių darbų, VĮ Panevėžio regiono keliai perduoda Pabiržės ir Likėnų gyventojams pabaigtą rekonstruoti pėsčiųjų – dviratininkų taką. Oficiali perdavimo – atidarymo ceremonijos pradžia 2014 m. spalio 24 dieną 11 valandą prie Pabiržės pagrindinės mokyklos.

Į atidarymo ceremoniją atvyks LR susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius 

 

                     

 

Likėnų reabilitacijos ligoninė: kai vizija virsta realybe 

Evelina Machova

2014-09-25     

Kai prieš metus Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovas Ivanas Dorošas nusakė šviesią Likėnų reabilitacijos ligoninės viziją, daugelis šypsojosi į ūsą. Retas kuris tikėjo, jog merdinčią ligoninę pavyks pastatyti ant kojų. Juolab grąžinti Likėnams kurorto statusą, kur sveikatintis trauks ne tik lietuviai, bet ir .... Daugiau skaitykite

                   

„Vilties angelo“ šventė Likėnuose

 

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės

informacija

2014-09-24

 Rugsėjo mėnesio 20 dieną VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės parke vyko jau tradicine tapusi šventė „Vilties angelas“. Šių metų šventė buvo skirta Likėnų reabilitacijos ligoninės veiklos sukaktims paminėti. 2014 metais sukako 105 metai, kai gimė buvęs Likėnų gydyklos vyriausias gydytojas Ignas Vaitoška. Nors I. Vaitoška Likėnuose dirbo tik metus laiko, tačiau labai rūpinosi gydyklos reikalais, spėjo nuveikti daug gražių, prasmingų darbų gydyklos labui. Būtent jo siūlymu 1938 metais ši gydykla gavo Likėnų gydyklos vardą. Šventėje dalyvavo I. Vaitoškos dukra Virginija.

Šiais metais taip pat 105 metai sukanka ir landšaftininkui Juozui Narušiui. Tai jo iniciatyva ir rūpesčiu 1938 metais Likėnuose, šalia jau esamų gydyklos pastatų, buvo pradėtas kurti parkas, šiuo metu esantis vienu gražiausių ir augmenijos įvairove turtingiausių parkų Lietuvoje. Apie šiuos du Likėnų gydyklai nusipelniusius žmones šventės dalyviams pasakojo istorijos mokslų daktarė, docentė Aldona Vasiliauskienė.

Šventės metu buvo minimas ir pirmasis mineralinio vandens gręžinys, kuris pradėjo veikti prieš 50 metų, t.y. 1964 metais. Jo gylis buvo 432,5 m. Taip buvo išgautas natrio, kalcio, magnio chloridinis mineralinis vanduo. Šis vanduo buvo pavadintas „Likėnai“ ir skiriamas gerti gydant virškinimo organų ligas.

Šiais, 2014 metais, sukanka 45 metai, kai 1969 metais Likėnų parke buvo pastatyta biuvetė - statinys ant mineralinio vandens gyslos. Į biuvetę yra tiekiamas natūralus iš žemės gelmių trykštantis vanduo ir visi norintys gali jį gerti. Šios biuvetės architektė yra A. Šilinskienė. Kurį laiką biuvetė buvo apleista ir apie 10 metų nenaudojama. Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus Ivano Dorošo iniciatyva ir rūpesčiu buvo rastos lėšos biuvetės modernizavimo darbams ir 2013 metų rudenį ji prisikėlė naujam gyvenimui. Šiuo metu biuvetę kasdien aplanko daug žmonių, kurie ne tik joje geria mineralinį vandenį, bet  savo atsineštose talpose parneša jo ir namiškiams, kaimynams.

„Vilties angelo“ šventėje dalyvavo LR Seimo narys A. Matulas, LR Seimo nario A. Zeltinio padėjėja, LR SAM viceministrė J. Sinkevičiūtė, LR Vyriausybės atstovė Panevėžio regionui R. Šošič, Jo Ekselencija Panevėžio vyskupas L. Virbalas, Biržų rajono savivaldybės merė I. Varzienė, Panevėžio rajono savivaldybės meras P. Žagunis, Biržų regioninio parko direktorius K. Baronas, daug kitų garbių svečių. Pastarųjų tarpe buvo ir gausi medicinos darbuotojų delegacija iš Ukrainos, kuri tomis dienomis su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvoje. Šią kelionę ukrainiečiams į Lietuvą organizavo Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija, Ukrainos visuomeninė organizacija „Širdis prie širdies“, prie kelionės organizavimo prisidėjo ir LR SAM, Respublikinė Panevėžio ligoninė ir Nacionalinis kraujo centras. Ukrainiečiai buvo susitikę su LR SAM ministre R. Šalaševičiūte, kitais atsakingais ministerijos darbuotojais, lankėsi Nacionaliniame kraujo centre. Rugsėjo 19 dieną ši delegacija svečiavosi Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, kur susitiko su ligoninės administracija, specialistais, susipažino su mūsų ligoninėje teikiamomis sveikatos apsaugos paslaugomis, darbo sąlygomis ir galimybėmis, apžiūrėjo turimą medicininę ir diagnostinę įrangą, dalyvavo pokalbiuose su medicinos personalu, pasakojo apie savo darbą, diskutavo. Po susitikimo svečiams buvo organizuota išvyka į Anykščius, į Arklio muziejų, parodyta edukacinė duonos kepimo programa, svečiai supažindinti su senoviniais lietuvių verslais. Šventinės dienos ryte svečiams iš Ukrainos buvo organizuota ekskursija po Biržų kraštą - apžiūrėti istoriniai paminklai, karstinės įgriūvos, karstiniai vandens telkiniai.

„Mes džiaugiamės, kad esame čia, Lietuvoje, esame sužavėti Jūsų nuoširdumu ir puikiu priėmimu. Mums patiko šventė, Likėnų parkas, viskas, ką Jūs darote dėl savo pacientų, dėl savo žmonių“, - atsisveikindamas sakė ukrainiečių delegacijos vadovas, visuomeninės organizacijos „Širdis prie širdies“ prezidentas Pavelas Gorinovas.

Šventės dalyviai Likėnų parke pasodino 5 ąžuoliukus - ši ceremonija švenčių Likėnuose metu taip pat jau tapo tradicine - , apžiūrėjo Respublikinės Panevėžio ligoninės darbuotojų šilkografijos darbų parodą, Likėnų parką ir jame esančias skulptūras. Po to visi klausėsi Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblio „Kupkėmis“ (vadovė A. Pustovaitienė) koncerto. „Va, kad taip daugiau tokių švenčių“, - atsisveikindami ir gerai nusiteikę kalbėjo žmonės.



                   

Visi žygio „KELIO UŽTEKS VISIEMS“ dalyviai

privalės aplankyti Likėnų mineralinio vandens BIUVETĘ

 

Prasidėjo registracija į pėsčiųjų žygį „Kelio užteks visiems“. Žygeiviai eis 6, 14 ir 20 km maršrutais, kurie bus sužymėti Biržų regioninio parko teritorijoje. Pėsčiųjų žygis prasidės rugpjūčio 29 d. 14 val. Pabiržės mokyklos stadione.

Organizatorius – sporto klubas DYNAMIC, projektą finansuoja Biržų rajono vietos veiklos grupė.

Registracija elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai . Parašykite vardą, pavardę ir planuojamus įveikti kilometrus. Pirmieji 30 užsiregistravusių dalyvių bus apdovanoti prizais.

Žygio programa

13.30 val. Pasiruošimas startui (dalyvio kortelės), instruktažas.

14.00 val. Išeiname į 20 km maršrutą.

15.00 val. Pradedame 6 km ir 14 km maršrutus.

17.00–19.00 val. Planuojamas grįžimas.

20.00 val. Dalyvių pagerbimas. Diplomų įteikimas.

Žygeiviai galės eiti su vaikščiojimo lazdomis ar be jų. Bus palydėti ir sutikti su muzika, gaus žygio dainų lankstinukus. Renginio metu dalyviai privalo turėti saugos liemenes, laikytis Kelių eismo taisyklių. Rekomenduojame turėti galvos apdangalus, nors kontroliniuose punktuose vaišinsime vandeniu, nepamirškite pasirūpinti ir juo.

Kadangi visi trys maršrutai vingiuojantys vaizdingomis Biržų regioninio parko vietovėmis bus sužymėti, privalėsite  aplankyti ir 3 kontrolinius punktus.

Pirmas kontrolinis punktas, kurį privalės aplankyti visų trijų maršrutų žygeiviai - Likėnų mineralinio vandens BIUVETĖJE. Antras - Mantagailiškio dvaro teritorijoje, trečias - Karstinės įgriuvos Karvės Ola teritorijoje (14 ir 20 km. maršrutams)

Sirgaliai, laukiantys grįžtančių dalyvių, galės mokytis šiaurietiško ėjimo Pabiržės stadione. Turės puikią galimybę įvertinti šiaurietiško ėjimo privalumus, virsime kareivišką košę, vaišinsimės arbata. Tai puiki galimybė atitrūkti nuo kasdieninių darbų, pabūti gamtos prieglobstyje, aktyviai praleisti laiką ir praturtinti save dvasiškai.

Eikime drauge, bendraukime, kvėpuokime grynu oru, grožėkimės gamta. Būsime sveiki ir energingi!

 
                   

Nauja mokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka įsigalios vėliau

 

"Verslo žinios", 2014 08 04

Sveikatos apsaugos ministerija mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo įsigaliojimą atidėjo iki lapkričio 1 d. Plačiau skaitykite

                   

Likėnus apjuos dviračių takas

Likėnai, 2014 m. liepos 28 d.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) ir VĮ Panevėžio regiono keliai  pradėjo šalia Likėnų reabilitacijos ligoninės esančių dviračių takų rekonstrukciją. Numatoma atnaujinti ir naujai nutiesti dviračių takus bei įrengti modernias poilsio aikšteles su suoleliais ir treniruokliais. Vykdomo projekto vertė – 500 tūkst. Lt. 

„Pėsčiųjų ir dviračių takų poreikis Lietuvoje vis didėja, tad džiaugiamės galėdami prisidėti ne tik prie saugaus eismo sąlygų gerinimo, bet ir prie ekologiškų transporto priemonių skatinimo. Likėnai daugeliui asocijuojasi su sveikatingumu, jame veikia reabilitacijos ligoninė, lankosi daug turistų, todėl atnaujinti bei modernūs takai tenkins ir pacientų, ir lankytojų poreikius“, - teigia LAKD direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis. 

Likėnų reabilitacijos ligoninę supa 18 ha ploto šimtametis retų augalų parkas, kuriame yra mineralinio vandens biuvetė, tvenkinys ir mineralinis šaltinis. Ligoninėje teikiamos reabilitacijos gydymo paslaugos pacientams, sergantiems nervų sistemos ligomis ir judamojo atramos aparato pažeidimais. Gydymui naudojami šimtmetį Likėnus garsinantys natūralūs ištekliai – mineralinis vanduo ir gydomasis purvas. Kasmet čia apsilanko apie 2,5 tūkst. pacientų ir per 7 tūkst. turistų ir lankytojų.

 

Nuotraukoje iš kairės: VĮ "Panevėžio regiono keliai" direktorius Rolandas Žagaras, LAKD direktoriaus pavaduotojai Egidijus Skrodenis ir Juozas Gedvilas.


 

 

                   
 

Tautos mokykla


07 14. Valstybės ir tautinio kostiumo diena Likėnuose

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Birželio 28 d. Likėnuose vyko prasmingas renginys: Valstybės dienos minėjimas įprasmintas kultūriniu paveldu – tautiniu kostiumu. Tautinius kostiumus ar jų atskiras detales turėjo...Plačiau skaitykite

 

 

                   

Į kurortą-tik su labai aiškia vizija

 

Straipsnis:

Inga Smalskienė 

sekunde.lt

2014-07-08 19:41

Pirmieji žingsniai jau žengti.

Gydomuoju purvu ir mineraliniu vandeniu garsėjantys Likėnai ateityje siekia tapti ne tik gydymosi, bet ir pramogų vieta, patrauklia ir lietuviams, ir užsieniečiams.

Respublikinė Panevėžio ligoninė, kuriai priklauso Likėnų reabilitacijos ligoninė, ir Biržų rajono savivaldybė susitarė bendromis jėgomis gaivinti vieną seniausių, dar XVIII amžiuje įkurtą kurortą.

Bus siekiama, kad Likėnams būtų suteiktas kurortinės teritorijos statusas, o oficialus kurorto titulas – tolesnės ateities vizija.

Likėnai šiuo atžvilgiu paseks Anykščių pavyzdžiu. Šis miestas per pastarąjį dešimtmetį labai išgražėjo, buvo sutvarkyta jo infrastruktūra, pritraukta investuotojų. Prieš septynerius metus tapę kurortine teritorija, dabar Anykščiai siekia būti pripažinti kurortu ir gauti didesnį papildomą finansavimą.

„Kurorto ar kurortinės vietovės statusas pats savaime nieko neduos, jeigu nėra aiškios vizijos, ką norima sukurti. Mes gerai žinojome, kokius Anykščius norime matyti, ir nuosekliai dirbome. Prioritetas yra turizmas. Galime pasidžiaugti, kad sulaukiame daug turistų. Mieste jau pradeda trūkti viešbučių jiems apgyvendinti“, – sakė Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius.

Respublikinei Panevėžio ligoninei pernai pradėjęs vadovauti Ivanas Dorošas atvykęs į Likėnus ir pasibaisėjo, ir susižavėjo.

Gydymo įstaigos vadovą pašiurpino apleistas, apmiręs kurortas. Likėnai nebeturėjo net ir garsiojo savo mineralinio vandens. Gydymo įstaiga nebeįstengė jo įpirkti iš privačios bendrovės.

„Pamačiau nuostabų parką, seną, gerą aurą išsaugojusią gydyklą ir supratau, kad tokia unikali vietovė negali merdėti“, – yra sakęs I. Dorošas.

Panevėžio ligoninė, padedama Sveikatos apsaugos ministerijos, iš privatininkų nupirko mineralinio vandens gręžinius. Biržų rajono savivaldybė įsigijo du gėlo vandens gręžinius, kuriuos valdė ta pati bendrovė. Visi keturi gręžiniai nupirkti kaip nedalomas objektas.

Pernai rudenį šešerius metus neveikusi biuvetė po kapitalinio remonto vėl atvėrė duris Likėnų reabilitacijos ligoninės pacientams ir parko lankytojams. Sutvarkyta šalia biuvetės parko aplinka, pastatyti panevėžiečių įmonės „Šamoto keramika“ sukurti meniški žibintai. Ant biuvetės stogo užkeltas vandens lašą laikantis Vilties angelas.

Viduje pro stiklinius langus atsiveria nuostabaus parko vaizdas. Lankytojai gali paragauti iš netoliese esančio gręžinio atbėgančio mineralinio vandens. Likėnų mineralinis vanduo labai stiprios mineralizacijos, prisotintas natrio, kalio, bromo, kitų vertingų mineralinių medžiagų. Todėl jo kvapas ir skonis specifinis.

Kol šis vanduo naudojamas gydomosioms vonioms, tačiau ateityje planuojama jį pasitelkti gastroenterologiniams ligoniams gydyti. Ir net tik. Ligoninė turi planų šį vandenį pilstyti ir platinti.

Birželio paskutinį šeštadienį Likėnuose Respublikinės Panevėžio ligoninės kolektyvas su Biržų rajono savivaldybės darbuotojais surengė Valstybės dienos minėjimo ir Tautinio kostiumo dienos šventę. Taigi tarsi patvirtino, kad planai prikelti Likėnus naujam gyvenimui labai realūs.

Šventėje dalyvavę valdžios atstovai pažadėjo remti šios vietovės renesanso idėją.

Dar porą metų triūs statybininkai

Likėnų reabilitacijos ligoninėje dabar yra 120 lovų. Čia gydomi ligoniai po sunkių kardiologinių, neurologinių, sąnarių ligų, atgauna jėgas po sąnarių endoprotezavimo ir kitų ortopedinių-traumatologinių operacijų.

Vienas iš dviejų Likėnų reabilitacijos ligoninės pastatų renovuotas prieš kelerius metus. Jame guli ligoniai, kurie neturi didesnių judėjimo sutrikimų, kitaip sakant, vaikštantys. Čia gydosi ir vadinamieji komerciniai pacientai – asmenys, patys mokantys už apgyvendinimą, maitinimą, procedūras. Tarp jų yra ne tik Panevėžio krašto, bet ir pajūrio gyventojų. 70 vietų korpusas šiuo metu yra užpildytas.

Didžioji dalis gydomųjų procedūrų, tarp jų purvo ir mineralinio vandens vonių, atliekamos antrajame, dar tik pradėtame remontuoti 50 vietų korpuse.

Pasak I. Dorošo, darbai turėtų būti baigti 2016 metais.

Neseniai Panevėžio ligoninė nupirko šalia Likėnų gydyklos esančią apleistą parduotuvę-kavinę, ją ketinama suremontuoti ir paversti mokymų, konferencijų vieta.

„Sekundės“ kalbinti buvę ilgamečiai Likėnų reabilitacijos ligoninės darbuotojai sakė, kad jiems širdis džiaugiasi matant tokius gerus pokyčius.

Buvęs gydyklos direktoriaus pavaduotojas Jokūbas Šliogeris ir čia virėja dirbusi Ona Mockevičienė pasakojo, kad anuomet Likėnai klestėjo. Per mėnesį čia gydydavosi per 400 pacientų, žmonės atgauti jėgų atvykdavo iš visos Lietuvos, tuometės Sovietų Sąjungos respublikų. Likėnus dėl gydomojo purvo, gryno oro ypač buvo pamėgę angliakasiai.

„Vietiniai atvykėliams nuomodavo kambarius savo namuose. Ligoninėje nebetilpdavo visi norintieji“, – pamena jie.

Savivaldybė rūpinsis infrastruktūra

Biržų rajono merė Irutė Varzienė sakė, kad dabar svarbiausia Likėnuose sukurti infrastruktūrą. Kol kas jie neatitinka kurortinės vietovės statuso reikalavimų – nesutvarkyti keliai, neįrengti dviračių takai. Čia nėra viešbučio, kavinės, turizmo informacijos centro, sporto, turistinio inventoriaus nuomos punktų.

Ekonominio pakilimo metu į Likėnus apsidairyti atvykę SPA kūrėjai tik skėstelėjo rankomis.

„Investuosime tik tada, kai Likėnai gaus kurortinio miesto statusą“, – pareiškė jie ir išvažiavo.

Beje, dabar oficialiai tokios geografinės vietovės kaip Likėnai net nebėra. Reabilitacijos ligoninė yra Pabiržės miestelyje, Likėnų gatvėje.

Anksčiau Likėnai ir Pabiržės miestelis sudarė vieną teritorinį darinį, vadintą Likėnais, jie minimi nuo 1643 metų. Nepriklausomybės pradžioje didžioji dalis buvusių Likėnų pervadinta į Pabiržę.

Merė pasakojo, kad gavus Europos Sąjungos paramą miestelyje buvo įrengta kanalizacija, sutvarkytas gatvių apšvietimas. Pamažu kuriama ir infrastruktūra. Parengtas kelio Biržai–Raubonys rekonstravimo projektas, bus paklota nauja pėsčiųjų ir dviračių danga nuo Biržų iki Likėnų ligoninės.

Senojoje Pabiržės klebonijoje, kuri dabar gelbėjama, kad nesugriūtų, ateityje planuojama įrengti kultūros centrą.

I. Dorošas pasidžiaugė, kad jaučia ir vietos, ir šalies valdžios paramą. Pasak jo, rengiami ir teikiami įvairūs investiciniai projektai prisidės ne tik prie Likėnų reabilitacijos ligoninės, bet ir prie visos vietovės atgaivinimo.

Likėnams suteikus kurortinės teritorijos statusą, bus lengviau gauti lėšų iš įvairių fondų.

Anykščiai – puikus pavyzdys

Anykščių meras S. Obelevičius patvirtino, kad toks statusas padeda pritraukti lėšų turizmo plėtros projektams. Be to, kasmet miesto biudžetą papildo keli šimtai tūkstančių litų.

Anykščiai priklauso Lietuvos kurortų asociacijai, ji reklamuoja miestą tiek šalyje, tiek užsienyje.

Meras teigia, kad pritraukti investuotojus į provinciją labai nelengva. Pasak jo, Anykščiuose atidaryto SPA centro steigėjų kolegos verslininkai ilgai stebėjosi, kaip šie drįso eiti į provinciją. Nustojo tik patys apsilankę Anykščiuose.

S. Obelevičius pasakojo, kad Savivaldybė, prieš investuotojams ateinant į miestą, atliko nemažai „namų darbų“ – sutvarkė infrastruktūrą, pradedant komunikacijų tinklais, baigiant dviračių takais.

Anykščiai taiko mokestines lengvatas verslininkams, sukūrusiems daugiau kaip dešimt darbo vietų. Jie trejiems metams atleidžiami nuo turto ir žemės mokesčių. Vien minėtas SPA centras sukūrė 100 naujų darbo vietų, kai kuriuos anykštėnus tai paskatino grįžti iš užsienio.

Dainų slėnyje jauniems verslininkams sugalvojus kurti pramogų parką, Savivaldybė jiems padėjo sutvarkyti gausybę formalumų. Jie savo ruožtu sukūrė per 20 darbo vietų.

Savivaldybė palankiai įvertino ir dar vienų jaunų verslininkų idėją prie Pagojės ežerėlio įrengti vandens pramogų parką, jis irgi prisidėtų prie Anykščių patrauklumo didinimo.

Šiuo atžvilgiu pasitarnaus ir prie Rubikių ežero statomas naujas SPA centras. Be to, jame darbo ras ne viena dešimtis anykštėnų.

Anykščių savivaldybės vadovas apgailestavo, kad mieste savo planų nepavyko įgyvendinti olandų investuotojams. Jie miške norėjo įrengti poilsiavietę, ketino investuoti keliasdešimt milijonų litų, sukurti apie 100 darbo vietų. Tačiau, net ir padedant Savivaldybei, olandams nepavyko iš Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų gauti reikiamų leidimų statyboms. Mero žiniomis, jie savo projektą realizavo Slovakijoje.

S. Obelevičius pasakojo, kad prie traukos į Anykščius labai prisideda ir autentiškai suremontuotas Burbiškio dvaras. Kad jį prikeltų naujam gyvenimui ir būtų išlaikytas senasis vaizdas ir dvasia, savininkai investavo apie 15 mln. litų.

Mero nuomone, Anykščių sėkmę kuriant kurortą lemia keli faktoriai. Pasak jo, labai svarbu, kad visos miesto valdžios dirbo ir dirba nuosekliai, negriauna to, ką sukūrė pirmtakai.

Anykščiai patrauklūs ir dėl kultūrinio turizmo. Čia vyksta daug gerų koncertų, parodų, susitikimų ir kitokių renginių.

„Vietoje išgaunamas mineralinis vanduo – taip pat mūsų koziris“, – sakė S. Obelevičius.

 

 

 

                   

Likėnų parke- Valstybės ir tautinio kostiumo diena

“Šiaurės rytai”
Antanas Vaičeliūnas
2014-07-01

 

Praėjusį šeštadienį dangaus santechnikai apsiriko ir netyčia užsuko tuos kranelius, iš kurių pastarąsias dienas reguliariai buvo laistomas Biržų kraštas.

Tuo mikliai pasinaudojo Panevėžio respublikinė ligoninė, kartu su Biržų rajono savivaldybe surengusi Likėnų parke spalvingą ir smagią Valstybės dienos ir tautinio kostiumo dieną. Preciziškai sutvarkytame parke, ant tvenkinio kranto, susirinko būrys šventės dalyvių ir liaudiškos muzikos atlikėjų. Tautiniais rūbais pasipuošusios ponios su ponais ir be jų vaikštinėjo po išlakiais parko medžiais kruopščiai nupjauta veja, pro tankią lapiją prasiskverbiantys saulės spinduliai žaidė marguose audimų raštuose, ramaus tvenkinio raibuliuose ir skaidrino susirinkusiųjų veidus bei širdis. Svečiai laikėsi skelbto šventės aprangos kodo. Aukštaitės tautiniu kostiumu pasipuošusi, laisvai ir elegantiškai tarp žmonių sukiojosi Seimo narė Rasa Juknevičienė. Ne iš karto su tokiu apdaru buvo galima atpažinti vyriausybės atstovę Panevėžio apskrityje Rasą Šošič bei kitas garbingas ponias. Vyriškajai pusei toną davė Panevėžio respublikinės ligoninės direktorius Ivanas Dorošas ir surdutu bei skrybėle pasidabinęs Seimo narys Antanas Matulas.
Netrūko ir kostiumuotų garbingų svečių. Tautiniais drabužiais vilkinčias merginas smagiai kalbino Ministro Pirmininko patarėjas Antanas Vinkus, reporterių spaudžiamas duoti interviu muistėsi sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, su tautine juostele atlape klaidžiojo Seimo narys Aleksandras Zeltinis. Paaiškėjo, kad tarp žiūrovų įsimaišęs ir parlamentaras Domas Petrulis.
Biržų rajono savivaldybę reprezentavo tautinį kostiumą vilkėjusi administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė bei tautinio rūbo motyvais savo apdarą sumaniai suderinęs administracijos direktorius Vytautas Džėja. Kiti rajono politikai pasirinko laisvą aprangos stilių. Tiesa, tarybos nario Kęstučio Slavinsko galvą puošė lietuviška šiaudinė skrybėlė.
Rajono merė Irutė Varzienė pasidabino liaudiškais motyvais išmegztomis riešinėmis bei gintaro papuošalais. Prišokęs charizmatiškasis I. Dorošas merės galvą apjuosė tautiniais motyvais austa juosta. Vėliau iš renginio tribūnos I. Varzienė pasižadėjo kitais metais į šventę atvykti pasipuošusi jau tautiniu kostiumu.
Renginį vedė Lietuvos televizijos laidos „Duokim garo“ vedėjas Stanislovas Kavaliauskas bei Panevėžio respublikinės ligoninės gydytoja Ligita Lidžiūtė.
Ponas Stanislovas gimė Kirdonyse, puikiai mena gimtąją tarmę ir apylinkių žmones.
Renginio vedėjų pakviesti, garbūs svečiai rinkosi į sceną, pastatytą ant tvenkinio. Sveikinimo kalba šventę pradėjo jos organizatorius I. Dorošas. Jis džiaugėsi, kad greta tokių valstybės simbolių, kaip herbas ar vėliava, lygiagrečiai stoja ir kalba bei tautinis kostiumas.
Kalbas ir sveikinimo žodžius tarė ministras V. Andriukaitis, patarėjas A. Vinkus, Seimo nariai, rajono merė.
Apie tautinio kostiumo atsiradimą, istoriją ir jo raidą pasakojo istorijos mokslų daktarė Aldona Vasiliauskienė.
Labai jautriai ir prasmingai nuskambėjo Pabiržės parapijos klebono Vytauto Dagelio žodis: „Tautiniu kostiumu vilkintis žmogus nedainuoja svetima kalba. Ką aš galiu padaryti dėl tėvynės - štai ko savęs klausia šiuo rūbu vilkintis žmogus.“
Po oficialaus atidarymo kalbų į sceną kilo liaudiškos muzikos kolektyvai iš Biržų, Pasvalio Kupiškio ir Panevėžio rajonų. Čia atsiskleidė įvairiapusis ligoninės direktoriaus I. Dorošo talentas – jis smagiai muzikavo lūpine armonikėle kartu su „Lėvenos“ kapela.
O dainą „Giedu dainelę“ traukė visi – ir muzikantai, ir žiūrovai. Po pirmos koncerto dalies svečiai politikai ir rajono vadovai šventės proga Likėnų parke pasodino keletą ąžuoliukų. Toliau vėl skambėjo muzika ir dainos, sukosi rateliai. Šventė šurmuliavo iki vakaro.
Teisybės dėlei reikia pastebėti, kad puikiai suorganizuotas renginys buvo skirtas daugiau Panevėžio respublikinės ligoninės kolektyvui bei garbiems svečiams, todėl buvo juntamas sveiko lobizmo prieskonis. Tuo galima paaiškinti ir labai menką šventės garsinimą viešoje erdvėje. Daugelis kalbintų biržiečių apie ją paprasčiausiai nežinojo.

 

 

 

 

 

                   

Likėnų ateitis šviesėja

 

Praėjusį ketvirtadienį rajono Tarybos posėdyje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp rajono Savivaldybės bei Respublikinės Panevėžio ligoninės. Sutartimi bus siekiama bendradarbiauti kuriant infrastruktūrą, kuri būtina atkuriant Likėnų kurortinį statusą. Savaitgalį Panevėžio ligoninės vadovas I. Dorošas Likėnuose surengė šventę, į kurią pakvietė biržiečius bei daug svarbių politikų. Šventės, į kurias suvažiuoja politikai, Likėnuose tampa tradicija. Kultūros ir lobistinės politikos miksas ima duoti rezultatų – Likėnai gražėja.

Tarybos posėdyje rajono politikai negailėjo pagyrų prieš metus Respublikinei Panevėžio ligoninei ėmusiam vadovauti Ivanui Dorošui, kuris iš tiesų susirūpino Likėnų likimu. Iki dabar, anot Biržų politikų, Likėnų statuso klausimas buvo tik žodiniuose svarstymuose.

Į tribūną pakviestas Ivanas Dorošas sakė, jog Respublikinės Panevėžio ligoninės, kuriai priklauso ir Likėnų reabilitacinė ligoninė, misija – ne tik sveikatos gerinimas, bet ir kultūrinė veikla bei investicijų pritraukimas. Ligoninės direktorius minėjo, ką pavyko nuveikti: tai – atpirkti mineralinio vandens gręžiniai, renovuojami Likėnų ligoninės pastatai, atnaujinta ir veikia mineralinio vandens biuvetė, tvarkomas parkas. Trečiadienį Ligoninė pasirašė sutartį, kuria įsigijo pastatą vaiduoklį – buvusią Likėnų kavinę ir parduotuvę. Deramasi dėl gydomųjų durpių įsigijimo. I. Dorošas džiaugėsi, jog po truputį į Likėnus grįžta turistai.

Tarybos narys A. Vaitkevičius domėjosi, kokių darbų turėtų imtis Savivaldybė, kad Likėnai kuo greičiau įgautų kurorto statusą.

Svarbiausia – infrastruktūros sukūrimas. Kol kas Likėnai neatitinka kurortinės vietovės statuso reikalavimų (nėra policijos įstaigos, viešbučio, restorano ar kavinės, turizmo informacijos centro, sportinio ar turistinio inventoriaus nuomos ir t. t.), nesutvarkyti keliai ir takai, reikia įrengti dviračių taką ir pan. Po truputį infrastruktūra kuriama: koreguojamas kelio Biržai–Raubonys rekonstravimo projektas, jau šiemet bus paklota nauja pėsčiųjų ir dviračių tako danga nuo Pabiržės iki Likėnų ligoninės, rekonstruojama senoji Pabiržės klebonija, kur galėtų vykti kultūriniai renginiai, Pabiržės bendruomenė taip pat įgyvendina viešųjų erdvių tvarkymo projektus ir pan. Iki 2016 m. bus baigta gydyklų renovacija. Ligoninė dalyvauja „LAAIF“ projekte dėl katilinės įrengimo, kurios vertė – 2,4 mln. litų. I.Dorošas sakė, jog valdžios dėmesys Likėnams jaučiamas, nes nuolat šiuo klausimu bendraujama su ministerijomis, teikiami investiciniai projektai.

Kad sutartis su Respublikine Panevėžio ligonine būtų pasirašyta, pasisakė visi posėdyje dalyvavę rajono Tarybos nariai.

Šeštadienį į nuolat gražėjantį Likėnų reabilitacinės ligoninės parką žmonės rinkosi švęsti Valstybės bei Tautinio kostiumo dienos. Į šią šventę bei kitas šventes, kurias Likėnuose rengia I. Dorošas, niekuomet neatsisako atvykti Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Nors ministras atvyko be tautinio kostiumo, liaudišką dainą užtraukė. Žadėjęs Likėnuose būti, premjeras Algirdas Butkevičius neatvyko, bet atsiuntė savo patarėją sveikatai Antaną Vinkų. Tautiniais kostiumais pasipuošę į šventę atvyko parlamentarai A. Matulas, R. Juknevičienė, Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje R. Šošič, rajono Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alė Pocienė. Kiti valdžios atstovai iš sostinės bei mūsų rajono puošėsi tautinio kostiumo detalėmis.

Šventės įkvėpėjas Ivanas Dorošas ne tik pasipuošė tautiniu kostiumu, bet kartu su tautinės muzikos atlikėjais grojo lūpine armonikėle, o svečius apdovanojo tautinėmis juostomis. Likėnų parkas praturtėjo svečių pasodintais ąžuoliukais.

Geras oras, nuostabi Likėnų parko aplinka, liaudiška muzika, tautinių drabužių margumas sukūrė jaukią šventę. Jos aprašyti ir per televizijas parodyti atvažiavo žiniasklaidos atstovai. Pasak šventės dalyvių, toks sujudimas suteikia viltį, kad kažkada ne tik Lietuvoje garsėję Likėnai vėl taps populiariu kurortu.

 

Edita MIKELIONIENĖ

Biržiečių žodis

2014 m. liepos 1 d., antradienis

 

                   


Likėnų renesansą paskelbė šventė

Anuomet klestėjęs kurortinis miestelis Likėnai, kurio sanatorija sveikatą grąžindavo tūkstančiams lietuvių ir buvusios Tarybų sąjungos respublikos gyventojams, prisikelia naujam gyvenimui.

Šeštadienį respublikinei Panevėžio ligoninei priklausančios renovuojamos Likėnų reabilitacijos ligoninės parke skambėjo liaudiška muzika, dainos, klegėjo tautiniais kostiumais ar tautiškais akcentais pasipuošę žmonės.

Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas apie planus prikelti Likėnus naujam gyvenimui šį kartą priminė unikaliu renginiu.Likėnų ligoninės reabilitacijos parke Panevėžio ligoninė kartu su Biržų savivaldybe surengė Valstybės dienai ir Tautinio kostiumo dienai paminėti skirtą šventę. Į ją pasipuošę tautiniais rūbais atvyko ne tik medikai, Aukštaitijos  krašto folkloro ansambliai, bet ir Seimo nariai, Vyriausybės atstovai. Tie, kas neturėjo galimybių pasipuošti lietuvių nacionaliniu drabužiu, prie įprastų rūbų derino bent  vieną kitą tautinį elementą. O neturėjusieji net jų prisiekė, kad kitais metais būtinai atvyks vilkėdami tautinį kostiumą.

Organizatoriai pažadėjo, kad Likėnuose valstybės dienos ir tautinio kostiumo šventės taps tradicinės.

Buvę ilgamečiai tuometinės Likėnų sanatorijos darbuotojai sakė, kad atgavo viltį vėl pamatyti klestintį kurortinį miestelį. „Dabar savo akimis matau Likėnų renesansą“, – sakė daugiau kaip 30 metų šio miestelio gydykloje vyriausiąja slaugytoja dirbusi Eleonora Breimelienė.

Sekundė.lt  informacija

 

                   

Valstybės ir tautinio kostiumo dienos šventėje ir SAM ministras V.P. Andriukaitis

Šeštadienį, birželio 28 d., Likėnų reabilitacijos ligoninės parke vyko šventė, skirta Valstybės ir tautinio kostiumo dienai paminėti.

Šventėje dalyvavo SAM ministras V.P. Andriukaitis, LR Seimo nariai, aplinkinių rajonų merai savivaldybių administracijų direktoriai, gydymo įstaigų vadovai ir kiti garbūs svečiai.

Šventę pradėjo jau daugiau kaip 40 metų gyvenantis Lietuvoje, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius ukrainietis I. Dorošas, kuriam renginio metu svečiai dėkojo už iniciatyvą ir atliktus darbus organizuojant šalies valstybingumą skatinantį renginį.

Seimo narys A. Matulas, dėkodamas organizatoriams už gražią šventę taip pat paminėjo, jog tokių švenčių turėtų nepamiršti organizuoti ir lietuviai.

Tuo tarpu SAM ministras V.P. Andriukaitis kvietė kitąmet šventėje sudalyvauti kuo daugiau asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų, kurie paprastai gyvenime būna ne tik gydytojais, bet ir tam tikros meno šakos atstovais.

Seimo narė Rasa Juknevičienė vilkėdama tautinius rūbus sakė, kad tautinis rūbas yra puikus šventinis drabužis, kuris gali padėti sutaupyti pinigų. Juk jį turint, nereikia galvoti, ką apsirengti kitos šventės metu.

Kiti šventėje dalyvavę svečiai savo kalbose taip pat pabrėžė tautinio kostiumo, kaip valstybės, simbolio svarbą mūsų gyvenime ir priminė jog audiniai – tai vienas iš turtingiausių gražiausiu lietuvių liaudies meno šakų.

 

Telegrama.lt informacija

 

                   

2014 metų vasaros sezono AKCIJA!!!


 

                   

 

 

 

 

 

 

 

2014 metų birželio 28 dieną Likėnų reabilitacijos ligoninės parke VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė kartu su Biržų savivaldybe organizuoja šventę, skirtą Valstybės ir tautinio  kostiumo dienai paminėti.

Birželio 28-ąją, 11.00 val. šventės pradžią skelbs Stanislovas Kavaliauskas, ilgametis Lietuvos televizijos laidos „Duokim garo!” vedėjas. Renginyje dalyvaus svečiai iš LR Seimo, Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, aplinkinių rajonų merai, administracijų vadovai. Susirinkusius svečius linksmins liaudiškos muzikos kolektyvai iš įvairių Lietuvos regionų.
Renginio svečių lauksime pasipuošusių– tautine apranga arba jos akcentais.
Kviečiame Biržų krašto žmones atvykti į šventę, kurioje skambės nuotaikinga liaudiška muzika, dainos, tarmiška tautosaka. Maloniai praleisite laiką gražiame Likėnų parke bei turėsite galimybę atsigaivinti, užkąsti.

Šventės pradžia – 11:00 val.

Iki susitikimo šventėje. 

Organizatoriai



 

                   

 

Medicinos darbuotojų profesinė šventė Likėnuose

Balandžio 27–ąją Lietuvos medikai mini Medicinos darbuotojų dieną. Šią progą balandžio 26-ąją, šeštadienį, pažymėjo ir VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės bei filialo Likėnų reabilitacijos ligoninės medikai. Į renginį susirinko gausus medicinos darbuotojų būrys iš viso Aukštaitijos regiono bei svečiai iš įvairių medicinos įstaigų. Šventė prasidėjo Kristaus Karaliaus katedroje Šv. Mišiomis, kurias
aukojo kunigas Eugenijus Troickis.

Pasibaigus Šv.Mišioms renginys persikėlė į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės vidinį kieme prie paminklo sovietų nužudytiems medikams: S. Mačiuliui, J. Žemguliui, A. Gudoniui  ir  E. Kanevičienei. VšĮ Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas priminė, kad jau praėjo 65 metai nuo Lietuvai ir jos žmonėms skaudžių įvykių. Išgyventos dramos traukiasi į praeitį, tačiau atmintis jų neleidžia pamiršti. Monsinjoras Juozapas Antanavičiaus prisiminimais grįžo į 1988-uosius metus, kada paminklas buvo atkastas, restauruotas ir pastatytas ligoninės kiemelyje. Tragiškai žuvusių kolegų – medikų atminimas pagerbtas tylos minute, padėtos gėlės. 

Šventė įsibėgėjo gausiam jos dalyvių būriui nuvykus į Respublikinės Panevėžio ligoninės filialą – Likėnus. Visi norintys galėjo pasipuošti šiai progai pagamintomis ryškiaspalvėmis žygio dalyvių liemenėmis ir startuoti beveik 10 km. ilgio trasoje Likėnai-Karvės ola-Likėnai.  Beveik trys šimtai medikų peržengė starto liniją. Vilkėdami ryškiaspalves liemenes su įstaigos logotipu ir šūkiu, šviečiant ryškiai pavasario saulei, medikai judėjo Karvės olos link. Žygio dalyviai aplankė karstines įgriuvas, iš kurių didžiausios yra Barsuko ola, Lapės ola bei Karvės ola. Pusiaukelėje praalkusių  žygeivių laukė garuojanti košė, arbata bei kava. Trumpai pailsėję, numalšinę troškulį, žygiavo finišo link. Žygis truko beveik tris valandas. Vieni buvo greitesni, kiti lėtesni, tačiau visus jungė bendra šventinė nuotaika, kolegiškumas, šypsena.

Iš žygio sugrįžusieji ir jų laukiantys susibūrė Likėnų reabilitacijos ligoninės kieme, ant vandens pastatytoje estradoje. Gausų medikų būrį profesinės šventės proga pasveikino Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas, kuris dėkojo medicinos bendruomenės nariams už nuoširdų, kasdienį darbą ir palinkėjo viso ko geriausio asmeniniame gyvenime bei tolesnėje profesinėje veikloje.

Susirinkusius šventės dalyvius sveikino ir Medicinos darbuotojų šventę laimino Monsinjoras Juozapas Antanavičius.

Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius linkėdamas medikams kantrybės, ištvermės ir stiprybės, pastebėjo, kad prie Respublikinės Panevėžio ligoninės prijungus Infekcinę bei Likėnų reabilitacijos ligoninę gausus medikų būrys dar padidėjo. „Didesnis kolektyvas, daugiau rankų – daugiau nuveiktų darbų. Matau Jūsų aplinką, matau puoselėjamą gėrį ir grožį, negaliu nepastebėti pokyčių – džiaugiuosi medikų bendra veikla, vadovų rūpesčiu, planais ir idėjomis, kurias įgyvendinate“, - kalbėjo Panevėžio meras. Vitalijus Satkevičius už ilgametį ir sąžiningą darbą padėkos raštais apdovanojo penkis Panevėžio ligoninės medikus: Danguolę Mariją Vyšniauskienę - gydytoją neurologę, Zenoną Baranauskienę - gydytoją  pulmonologę, Bernardą Pocevičių - gydytoją radiologą ir  bendrosios praktikos slaugytojas - Daivą Karvelienę ir Danutę Žvirblienę. 

Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė pasidžiaugė, kad naujos technologijos bei gydymo įstaigos renovacija suteikia galimybę Respublikinei Panevėžio ligoninei ir Likėnų reabilitacijos ligoninei lygiuotis į moderniausias šalies gydymo įstaigas.  Medikų bendruomenei linkėjo, kad ši diena taptų vienybės, pasiaukojimo, atsakomybės už gyvybę diena.

Sveikinimo žodžius ir linkėjimus medikams išsakė ir Biržų savivaldybės administracijos direktorius V. Džėja, Pabiržės seniūnė V. Zurbaitė, Lietuvos gydytojų Sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė B. Paškevičienė bei kiti.

Šventės renginiuose dalyvavo  48 medikų delegacija iš įvairių Ukrainos regionų. Svečiai sveikino Lietuvos medikus jų profesinės šventės proga, dėkojo už bendradarbiavimą, priėmimą, paramą sunkiu jų šaliai istoriniu periodu, lietuvių kraują, kuris pasiekė Maidaną, supratimą, palaikymą. VšĮ Panevėžio ligoninės direktoriui Ivanui Dorošui įteikė Ukrainos Jaunimo organizacijos „Širdis prie širdies“ padėkos raštą.

Tarp VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės ir Ukrainos Sveikatos apsaugos ministerijos buvo pasirašyta tolesnio įvairiapusio bendradarbiavimo sutartis, kurios dokumentais šventės metu apsikeitė abi šalys.

Svečių padėkas ir linkėjimus vainikavo sugiedotas Ukrainos liaudies himnas.

Vakarėjant parke, kuris nusidažęs visomis pavasario spalvomis, suskambo Panevėžio muzikinio teatro styginio kvarteto ir solistės L. Česlauskaitės garsai. Šį koncertinį pasirodymą medikams dovanojo Lietuvos gydytojų sąjungos Panevėžio skyrius. 

Šių metų Medicinos darbuotojų šventinį renginį primins Likėnų reabilitacijos ligoninės kieme šalia autoriaus Česlovo Pečiuko skulptūros „Nuo Saulėtekio iki saulėlydžio“ pasodinti penki raudonieji ąžuolai, padovanoti Biržų miškų urėdijos. Galbūt šių ąžuolų tvirtumas įkvėps ilgaamžiškumo ir stiprybės medikams kilniame jų darbe ir suteiks jėgų bei sveikatos čia atvykusiems.

 

daugiau nuotraukų "Galerija" skiltyje

  Likėnų reabilitacijos ligoninės informacija 

  2014 04 28                                                       

                   

VšĮ Joniškio ligoninė kartu su partneriais – VšĮ Biržų ligonine, VšĮ Raseinių ligonine, VšĮ Respublikine Panevėžio ligonine - įgyvendino projektą „Specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimas ir bendrųjų gebėjimų ugdymas gydymo ir reabilitacijos įstaigose“ (toliau – Projektas),  finansuojamą Europos socialinio fondo ir Projekto vykdytojo lėšomis.

Projekto metu įgyvendinamos veiklos orientuotos į ligoninėse dirbančių slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, reabilitacijos specialistų, laborantų ir ligoninių administracijos darbuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimą, specializuotų profesinių įgūdžių-skubios medicinos pagalbos teikimo, slaugos kokybės tobulinimo, naujų reabilitacijos žinių įgijimo ir kt. bei bendrųjų gebėjimų-psichologinės įtampos ir streso valdymo, konfliktinių situacijų sprendimų, kompiuterinio raštingumo tobulinimą.

Projekto tikslas - ne vien tik apmokyti konkrečius darbuotojus, bet ir skatinamos iniciatyvos mokytis žemesnės kvalifikacijos, vyresnio amžiaus asmenims, kas užtikrina geresnį darbuotojų prisitaikymą prie rinkos pokyčių, palengvina jų integraciją į nuolat struktūriškai kintančią sveikatos priežiūros paslaugų rinką, didina motyvaciją darbui bei prisideda prie įstaigos veiklos efektyvumo gerinimo. Įgyvendinant projekto veiklas buvo laikomasi 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje numatytų lyčių lygybės ir nediskriminavimo principų, t.y. projekto dalyviai nebuvo diskriminuojami dėl lyties, rasės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, amžiaus, negalios ar seksualinės orientacijos; buvo sudarytos vienodos, tiek vyrams, tiek moterims, darbo sąlygos, galimybės kelti kvalifikaciją, persikvalifikuoti, įgyti praktinę darbo patirtį. Lyčių lygybė – tai moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimas. Nediskriminavimas - žmonių lygių teisių užtikrinimas bei uždraudimas bet kokios tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos dėl: amžiaus, negalios, rasinės ar etninės priklausomybės, lytinės orientacijos, tikėjimo ar įsitikinimų.

Projekto tikslinėms grupėms buvo sudarytos vienodai palankios darbo ir mokymosi darbo metu sąlygos (galimybės tobulinti kvalifikaciją, bendrauti, mokytis, taikyti mokymų metu įgytą patirtį tiesioginėms funkcijoms atlikti). Mokymo programos pateiktos visiems prieinama forma, mokymai organizuoti taip, kad Projekto vykdytojo ir projekto partnerių įmonėse dirbantys darbuotojai galėtų juose dalyvauti.

 

Naudinga

 

INFORMACIJA PACIENTAMS: 

Piliečių teisė į reabilitacijos ligoninėje teikiamas medicinines paslaugas

Pacientų kreipimosi tvarka

 


Taikomos procedūros naudojant didelės mineralizacijos - natūralų mineralinį vandenį, taip pat Likėnų gydomąjį purvą

 

 

Teodoras Grotusas

likenai logo.jpg

Vanduo „LIKĖNAI“

003_gedasfoto_lt.jpg

Valdytojas

Reklaminis skydelis

2015 Likėnų reabilitacijos ligoninė